tevų psichologija - atviri klausimai iš savo patirties

labas, turiu nemažą problema. Nežinau kaip tvarkytis, todėl prašau interneto pagalbos. Prašau jeigu turite laiko ir valios atsakykite į klausimus remdamiesi savo patirtimi ar logiką.

ačiū už jūsų laiką

kaip manote, kada žmogus yra pasiruošęs palikti savo tėvus ?

  1. kai suranda antrą pusę
  2. Šiuolaikinėje visuomenėje tas laikas yra pastumtas. Pasiruošęs palikti savo tėvų namus - apie 30 metų.
  3. Tada, kada ateina laikas. Vieni subręsta anksti, galbūt nori nutraukti blogus santykius su tėvais greičiau, gauna karjeros pasiūlymus...Kiti - taupo pinigus, bando suprasti, ko nori, nenori blaškytis, turi finansinių ar psichologinių problemų... Žmonės skirtingi, jų branda ateina sirtingu laiku, gyvenimo sąlygos kitokios, santykiai su tėvais skirtingi...
  4. kai gali gyventi savarankiškai
  5. Manau sulaukęs pilnametystės arba kai jaučiasi psichologiškai ir finansiškai pajėgus, tai padaryti.
  6. Kai yra subrendes morališkai, supranta visas galimas to pasekmes, bei jei turi užtektinai pinigų.
  7. 18 metu
  8. Tai priklauso ne nuo metų, tačiau nuo savarankiškumo, bet mano manymu, asmuo jau turi būti pilnametis

kaip manote, kodėl tėvai elgiasi kontroliuojančiai ?

  1. nes bijo paleisti vaikus
  2. Nes jiems rūpi jų vaikai.
  3. Pirmiausia, ne visi tėvai taip elgiasi. Bet jeigu kalbant apie tuos kontroliuojančiuosius, tai iš baimės. Konbtrolė, tai yra noras suvaldyti nevaldomą situaciją. Dalis tėvų bijo, kad vaikai nukentės (tai iš didelės meilės ir nepasitikėjimo), kita dalis - bijo likti vieni, netekę autoriteto, nereikalingi ir t.t. Būna, kad ir vaikai yra praradę tėvų pasitikėjimą, tada tenka kontroliuoti net nenorint, ypač jeigu vaikai yra nepilnamečiai, atsakomybė tenka tėvams. Visaip būna.
  4. nepasitiki savo vaikais
  5. Dėl perdėtos atsakomybės ir geranoriškumo arba kai nepasitiki savo vaikais.
  6. Dauguma net būdami blogais tėvais, nori ginti ir saugoti savo vaikus ir tiesiog nori, kad jie ir toliau jiems padėtu (galbūt).
  7. Emocinis nesubrendimas
  8. Nes tu esi jiems labai brangus žmogus ir jie bando tave apsaugoti nuo pasaulį supančių problemų

ką daryti, jeigu tėvai neleidžia susitikinėti su vaikinų/merginą ?

  1. sužinoti, kodėl
  2. Pasikalbėti su savo tėvais ir pabandyti rasti kompromisą, išsiaiškinti, kas juos neramina.
  3. Priklauso nuo situacijos. Pirmiausia reikėtų pasikalbėti su jais apie priežastis (jeigu esate nepilnametis).Jeigu žmogus pilnametis, jam uždrausti niekas nieko negali, bet pasikalbėti su tėvais reikėtu ir išsiaiškinti tarpussavio problemas.
  4. kalbėtis aiškintis
  5. Susėsti ramiam, adekvačiam pokalbiui. Išssiaiškinti priežastis, panaikinti baimes ir abejones.
  6. Tai svarbiausia reikia pažiūrėti į vaiko/paauglio amžių. Manau tikrai žiūrint į kaimynų, klasiokų, draugų bei brolio pavyzdžius, galiu pasakyti, jog jie yra dar nesubrende tokiai meilei. Taip pat didelią įtaką turi ir vaiko draugai, pavyzdis: draugui buvo 16 metų ir jis "metė" merginą, nes nebuvo meilės, o aš jo klausiu, kam tau mergina reikalinga? Nesuprantu. Jis atsako: pats nežinau, visi turi o aš ne (nors aš irgi neturiu), na ir daug pavyzdžių galėčiau pateikti tokios meilės, o tokiu amžiu paaugliai mano, kad jie jau viską supranta ir jiems nereikalingi "senų pažiūrų" tėvų nuomonės. Tai mano manymu, reikia iš pradžių rasti savo kelią gyvenime, jau net baigti mokyklą ir tik tada ieškoti tos, su kurią galėsi nueiti tą kelią kartu.
  7. Kalbeti su tevais, nekreipti demesio
  8. Suprask juos, suteik jiem pasitikėjimą tavimi, jei jie taip elgiasi, reiškia yra pagrindo taip daryti

ką daryti jeigu tėvai tavęs neklauso ?

  1. ieškoti psichologinės pagalbos
  2. Išklausyti jų.
  3. Ką reiškia neklauso? Galbūt nesiklauso? Ar neklauso Jūsų paliepimų? Jeigu nesiklauso, ką jiems sakote, tada reiktų kreiptis į psichologą visiems. Trečias nešališkas žmogus gali padėti. Prieš tai dar galima pabandyti nuoširdžiai pasikalbėti, be užuolankų.
  4. kalbėtis
  5. Rasti kompromisus, argumentus.
  6. Pabandyk kalbėti ramiu tonu. Atsakinėk į jų klausimus gražiai, be vulgarizmų: Mama: kur tu eini? Tu: Ne tavo reikalas, kur noriu ten ir einu. Tai blogiausia situaciją iš visų, tad bandyk atsakynėti tiesą. - Einu susitikti su draugę Emiliją, Augustę... pvz. Jei neleidžia, na nieko nepadarysi reikia ne pulti į depresiją, o paimti popieriaus lapą ir papaišyti, pažaisti, kažką daryti, kad užimtum save, bet geriausias būdas tai eiti mokytis, atlikinėti namų darbus na ir vaikščioti į konsultacijas, nes tai bus naudinga tavo ateičiai be tavo tėvų.
  7. Nutraukti kontakta
  8. Jie ir neturi tavęs klausyti, jie turi tave išklausyti ir suprasti

kaip pakeisti savo įsitikinimus ?

  1. neįmanoma
  2. Tai yra labai sunku. Tai galima padaryti su psichologo pagalba.
  3. Kelti sau klausimus. Vis naujus. Paprašyti, kad kas nors pateiktų svarių argumentų priešinga nuomone, būti su tais žmonėmis, kurie turi kitokius įsitikinimus, bandyti įlįsti į jų kailį. Jeigu žmogaus įsitikinimai yra teigiami, jų keisti nereikia. O teigiami visada yra tie, kurie remiasi tikėjimu, viltimi ir meile. Visa kita yra diskutuotina ir verta apmąstymų.
  4. sunku reikia žinoti į kokius keisti
  5. Permastyti situaciją ir iš kitos diskutuojančios pusės pozicijos.
  6. Keisk charakterį, kalk į galvą tai kaip turi būti ir kai tu to nori ir tada bandyk suprasti ar gerai viską aš darau. Nepamiršk apie tėvus, pastatyk save į jų vietą, gal atsiras koks nors atsakymas. Keistis yra labai labai labai sunku, bet ĮMANOMA. Daug nepasakysiu šią tema, nes nepažįstų tavęs ir negaliu sakyti.
  7. Apsisvieciant save kitokia informacija
  8. Skaityk knygas, bandyk vis kitokių veiklų, būk atvira/s pasauliui

kaip pakeisti tėvų įsitikinimus ar nuomonė ?

  1. neįmanoma
  2. To pakeisti negalima. Galime pakeisti tik patys save.
  3. Pateikti daug argumentų, gerbti jų nuomonę, eiti į mažus kompromisus, po kurių būtų įrodyta Jūsų tiesa, (pasitikėjimas ir branda), laikytis duoto žodžio VISADA, susirasti pritariančiųjų, parodyti Jūsų nuomonės teigiamus aspektus, atsiverti labai nuoširdžiai ir pakalbėti apie jausmus, kaip Jūs jaučiatės. Bet šiaip, įsitikinimai, ypač vyresių žmonių, pakeičiami labai sunkiai.
  4. reikia daugiau bendrauti su kitais tėvais
  5. Nevisada ji yra neteisinga, nevisada ją reikia keisti. Viskas priklauso nuo situacijos ir dėstomų argumentų.
  6. Reikia keisti ne juos, o pradėti nuo savęs.
  7. Apsviesti juos
  8. Pakalbėk su jais, parodyk savo rūpestį, nuomones nebūtina keisti, bet požiūrį gali

kada žmogus yra pasiruošęs santykiams ar santuokai ?

  1. kai tvirtai stovi ant kojų
  2. Santykiams - 18 metų, santuokai - kai ilgą laiką (5 metus ar daugiau) bendrauja su mylimuoju, yra santykiuose.
  3. Kiekvienas žmogus pasiruošęs būna skirtingu laiku. Kai į šį žingsnį eina laisva valia, džiaugiasi, neša atsakomybę už partneri, pasiruošęs nelaužyti pažadų, yra pasiruošęs blogiausiems scenarijams, kai myli, kai moka gerbti, dirbti, nepasiduoti, kai žmogus sugeba egzistuoti gerai ir vienas ir turi ką duoti iš vidaus ir gali siekti išorėje.
  4. kai subrendęs, myli, turi pajamas, gyvenamąją vietą
  5. Priklausomai nuo situacijos ir brandos lygio. Gali būti ir nuo 18 metų.
  6. Čia jau kiekvienam asmeniškai. Kažkas tuokiasi 23 metų o kitas tik randa 31 metų randa merginą, bet jei tu dar vaikas tai apie tai net negalvok, nes tavo vaikinas 10000% tikimybę nebus su tavimi iki gyvenimo pabaigos.
  7. Priklauso nuo zmogaus
  8. Tai gali spręsti tik pats žmogus

kaip aktyviai klausytis, reikšti savo nuomonė tėvams ?

  1. nežinau
  2. Kaip aktyviai klausytis, patarimų galima rasti internete. Pvz: Listening to understand: How to practice active listening (with examples) iš asana . com. Reikšti savo nuomonę reikia gerai apgalvojus, tolerantiškai.
  3. Klausytis tėvų žodžių: po klausimo - pakartoti kelis žodžius iš jų klausimo, savo atsakyme, pvz: ''Ar tu vesi ją?'' ''Ar aš vesiu ją, tai parodys laikas...''. Dar reiketų daugiau kalbėti, kaip jaučiatės Jūs, pokalbyje reikėtų paminėti, kaip Jūsų nuomone, jie jaučiasi, pvz: ''aš matau, kad Jūs nerimaujate, bet...'' Kalbėti reikia pagarbiai, nepertraukinėti, o kai pertraukinėja Jus, tuoj pat pasakyti apie tai ir kaip jaučiatės dėl to, pvz: ''man sunku reikšti mintis nuosekliai, nes kątik įsiterpėte.'' Nevartoti:''niekada'', ''visada''.Žodžiu nepult į kraštutinumus.
  4. ramiai, nesinervuojant
  5. Pagarbiai.
  6. Aprašiau punktelių aukščiau, bet gali ir YT rasti psichologų video, bet rinkis atidžiai, nes yra daug sukčių ir apsimetelių.
  7. Neturiu nuomones
  8. Tai ir daryk, aktyviai klausykis ir reikš savo nuomonę, viskas daug paprasčiau nei mums atrodo

kodėl tėvai mus saugo ?

  1. nes bijo
  2. Nes mes jiems labai rūpime.
  3. Dėl įvairių baimių ir meilės.
  4. nes bijo, nepasitiki, mano kad nesugebes
  5. Dėl tėvų savybės - rūpestingumo.
  6. Paklausk savęs. Kodėl mano tėvai mane saugo?
  7. Instinktai, istatymai, socialine itaka
  8. Nes mes jiems rūpime, juk jie mus augino nuo pat mažumės

kaip nebijoti išsakyti savo jausmus ?

  1. sunkus klausimas, nes viskas priklauso nuo santykio su tėvais
  2. Reikia pasitikėti savimi.
  3. Pasitreniruoti. Galbūt užsirašyti ir paskaityti, paskui papasakoti apie savo jausmus žmogui, kuriuo pasitikite, galbūt nueiti pas psichologą, į teatro kursus (ar į kokio emocijų valdymo\atvėrimo?), rašyti jausmų dienoraštį ir kiekvienoj situacijoj pabandyti įvardinti savo jausmus, galbūt būti ne vienam išsakant jausmus, galbūt mintyse susikurti daugybę scenarijų, kaip galėtų pakrypti poklabis ir ką atsakytumėte, galbūt įrašyti video įraša su savo kalba, taip žiūrintysis negalės pertraukti, nužeminti ar paveikti Jūsų.
  4. sunku atisverti bet reikia pamažu
  5. Tiesiog sakyti.
  6. Rasti žmogų kuris palaikys ir nešmeiš tavęs, kuris palaikys, bet jei kasnors blogai tai pasakys tiesą. Tokių žmonių labai labai sunku rasti (aš tokio dar neradau, kam galėčiau išsisakyti 100%, bet tokie 2 draugai atsarado 11 klasėje)
  7. Tiesiog nebijoti
  8. Suprask, kad gyveni tik kartą ir geriau išsakyti tai ką jauti, negu vėliau dėl to gailėtis

ką daryti, jeigu tėvai seka kiekvieą tavo žingsnį ir neleidžia turėti laisvės ?

  1. pradėti dirbti, kad nereikėtų tėvų išlaikymo
  2. Pakalbėti su jais.
  3. Pirmiausia išsiaiškinti, ar taip iš tiesų yra (reika daug nuomonių iš šalies) arba davėte labai daug tam priežasčių, paskui pasikalbėti atvirai, paskui kreiptis pagalbos. O jeigu tai taip dramatiška, tai kreiptis į vaikų teises, jeigu nepilnametis, o jiegu pilnametis, atsiriboti nuo tėvų, palikti pagarbų atstumą ir gyventi savo savarankišką gyvenimą vienam, kas kažkiek laiko suteikti šansą pakeisti santykius, jeigu noro nėra, laikytis pagarbaus atstumo.
  4. kalbėtis kodel jie taip daro koks ju tikslas ir panasiai
  5. Susėsti diskusijai.
  6. Žiūrint kiek tau metų. O taip tai nieko nepadaryti, tiesiog susitaikyk ir pabandyk sau sakyti, kad taip ir turi būti. Aš taip saugau savo mažesnį brolį.
  7. Nustatyti sveikas ribas
  8. Pakalbėk su jais, suteik pasitikėjimą

kaip nesupikdyti vaikino/merginos ?

  1. neknisti proto
  2. Nesusipykti - neįmanoma. Pykčių visada bus. Reikia tiesiog visada rasti kompromisą ir draugiškai spręsti visus ginčus.
  3. Būti pagarbiu, nuoširdžiu.
  4. kalbėtis kas kam neaišku kokios vertybes poziuris i daug dalyku, pažinti zmogu
  5. Diskutuoti ramiu tonu ir argumentuotai.
  6. Neįmanoma, konfliktai visada būna ir bus, jų nereikia bijoti. Komunikacija svarbiausia.
  7. Isdestyti esama situacija, tiketis supratimo
  8. Pykčių būna ir taip turi būti, neturi nieko keisti, tiesiog būk savimi

kaip tartis ar derėtis dėl buitinių klausimų ?

  1. bandyti ieškoti kompromisų
  2. ne
  3. Su kuo? Su mergina ar tėvais? Kad ir su kuo, tai dalytis pareigas po lygiai, jas butinai vykdyti, jeigu nepavyko kažko padaryti, pripažinti klaidą, gailėtis ir ištaisyti ją su kompensacija. Ar tai būtų tėvai, ar mergina, ar vaikinas, visi nemėgsta buitinių darbų ir niekam tai nėra džiaugsmas, tad reikia elgtis sąžiningai, tai parodo brandą ir galėjimą tvarkytis su problemomis, tai parodo, kad esat pasiruošęs prisiimti atsakomybę, esat empatiškas, sąžiningas, darbštus, besistengiantis ir pastebite šalia esantį, jį mylite.
  4. rasti kompromisą
  5. Atsižvelgti į abiejų pusių interesus ir užimtumą.
  6. Darykite viską per pusę ar dalinkite į lygias dalis. P.S. Maniau mažiau laiko užtruks, bet ką gi linkiu sekmės ir tikiuosi padėjau ir mano monologas tau pravers.
  7. Stengtis padalinti atsakomybes ir teises lygiai
  8. Paprastai, aiškiai, be jokių užuolankų
Sukurk savo anketąAtsakyti į šią anketą