Socialinių darbuotojų apklausa_dirbantiems NUOTOLINĮ darbą karantino metu.

Įrašykite kitus iššūkius, su kuriais susiduriate:

  1. Kaip socialinis darbuotojas netekau dalies savo vaidmenų. Mažiau įtakojami klientai, mažėja jų motyvacija.
  2. ------
  3. Aš dirbu ir nuotoliniu būdu ir tm tikrom dienom darbo kabinete, nes reikia pateikti įvairius dokumentus, buities ir gyvenimo salygų patikrinimo aktus, atsakymus į gautus paklausimus, nuskanuoti užpildytus klausimynus ir kt dokumentus pagal poreikį.ausimynus
  4. Sunkiau pasiekti savo klientus; taip pat bendravimas su jais nėra toks betarpiškas, kaip buvo iki karantino; nesant gyvo bendravimo sunku suprasti kokia situacija yra šeimoje, vaiko emocinę būklę ir taikyti reikiamas intervencijas; kartais išlendantis vienišumo pojūtis darbe, nes nebematai kolegos nuolat, kaip buvo įprasta; intensyvesnis bendravimas nei įprasta su kitų organizacijų socialiniais darbuotojais, dalinimasis informacija - trūksta koordinavimo tarp skirtingų įstaigų, dirbančių su tuo pačiu klientu; sunkiau suteikti palaikymą ar reikiamą pagalbą vien telefonu ar vaizdo pokalbiais.
  5. Neaiškūs lūkesčiai darbo kolektyve
  6. Lankydama klientą riaikuoju tiek jo, tiek savo sveikata.
  7. Nežinomybė
  8. Dirbti savaitgalio dienomis pristatant maistą klientams.
  9. Daug naujų užduočių, ministerija ir valstybės kontolė praš duomenųo pateimti
  10. Dirbame buotoliniu budu, bet po keleta dienų per savaitę vykstame i klientų seimas ar su jais susitinkame įstaigoje, todel kyla gresme del uzsikretimo, nes turime tik paprastas plonas kaukes.
  11. Norisi grižti prie įprasto darbo, dirbant namuose mes turime lrisitaikyti ir prie namų aplinkos dirbant, tai nėra lengva.
  12. Klientai bei jų vaikai nesuvokia karantino esmės. Dirbu nedideliame miestelyje, tad tenka "patruliuoti" ir vaikyti vaikus į namus iš žaidimų aikštelių. Kitaip tenka priimti skambučių laviną iš pyktį norinčių išlieti bendruomenės narių dėl "problemiškų vaikų" elgesio.
  13. Bendradarbių kompiuterinio raštingumo stoka, atsakomybės vengimas.
  14. Su vadovo daroma įtampa
  15. Reikia gerokai daugiau kūrybiškumo, daug sunkiau emociškai pailsėti nuo darbo, nes atrodo, net kai baigi dirbti, mintys apie darbą lieka
  16. l4tai keičiasi įstatymais grįsta tvarka - vėluoja
  17. Išaugusios įtampos klientų šeimose, globojančiose asmenis su psichosocialine negalia; tiesiogiai "įdarbinti" tėvai auginantys mokyklinio amžiaus vaikus su negalia
  18. Savivaldybės administracijos spaudimas teikti kuo daugiau paslaugų, pagrįsti it įrodyti, kad namuose tikrai dirbame. Todėl kartais klientai gauna perteklines konsultacijas.
  19. Nera
  20. Susijusius su sveikata
  21. Susitraukusi darbo rinka
  22. Vidurinio lavinimo mokyklose, vykdant nuotolinį mokymą, kyla daugybė iššukių su technologiškai neraštingais vaikų tėvais.
  23. daug dirbame su kalėjimais, bandydami juos įtikinti, kad kurtų galimybes nuotoliniu būdu konsultuoti ir teikti pagalbą nuteistiesiems
  24. Tenka klientams išvežioti maisto produktus, kadangi neturiu savo asmeninio automobilio tenka nuomotis mašiną, kurios išlaidų darbas nepadengia
  25. Nežinomybė kokia yra tikra situacija kliento šeimoje, nes ne visada jie pasako teisybę.
  26. trūksta žinių naudojant internetines programėles
  27. technologiju ivaldymas,neapibrezta darbo diena.
  28. Iššūkis išmokti tinkamai naudotis kompjuterine technika,programomis.
  29. truksta bendradarbiavimo su kitomis institucijomiss
  30. klientai sunkiai psichologiškai adaptuojasi, nežinomybė dėl karantino pabaigos, kai kuriems darbuotojams trūksta šiuolaikinės kompiuterinės įrangos ir pasirengimo dirbti nuotoliniu būdu.
  31. Klientams neprieinamos valstybės ir savivaldybių institucijų e-paslaugos
  32. Nežinomybė, ateities neapibrėžtumas
  33. didelė nežinomybė ir įtampa, niekas nežino, kada karantinas baigsis, negaliu nukreipti klientų pas reikiamus specialsitus( psichologas, mediatorius), klientai nemoka naudotis technologijomis (el. paštas ir kt.),
  34. Įrangos stoka privertė išgalvoti kitus dokumentų perdavimo kanalus. Teko pačiai pasirūpinti visa įranga, kuri pareikalavo papildomų išlaidų.
  35. galime teikti ne visas mūsų paslaugas. Dėl neuotolinio darbo su klientais, nemaža jų dalis negauna pagalbos, nes neturi ryšio priemonių
  36. su iššūkiais nesusiduriu, nuotolinis darbas vyksta sklandžiai taip, kaip ir darbo vietoje.
  37. Kiekvienas žmogus nerimauja, ar nėra koronaviruso nešiotojas, nors ir be simptomų
  38. Kartais būna sunku suderinti kokybišką nuotolinų nuotolinį darbą su naujais vaikų poreikiais karantino metu - mokymasis nuotoliniu būdu (2 besimokantys vaikai)
  39. Klientai nesinaudoja technologijomis.
  40. Visi iššūkiai jau išvardinti.
  41. Klojant ai sunkiai pripranta prie esamų sąlygų
  42. Sunku rasti klientams reikalingas paslaugas/ pagalba: psichologu, logopedu, priklausomybiu ligu gydymo, ilgalaikes psichoterapijos seimai ir t.t.
  43. Teikti paslaugas bet ne kontroliuoti soc rizikos šeimu
  44. Yra sunku įvertinti tikrąją esamą situaciją śeimoje. Kada nėra užmegztas ryśys su paslaugų gavėju. Vyksta pokalbiai telefonu, apsilankius namuose suteikti paslaugų galyma daug daugiau.
  45. Naujos pareigos, daug nežinomybės ir klausimų
  46. Negalime produktuviai išsiaiškinti sotuacijos klientų namuose. Negalime paskirtu paslaugų šeimoms. Negali
  47. Užimtumo užsiėmimai, pasiruošimas jiems; konsultavimas ir tarpininkavimas; neribota darbo diena
  48. Lankomės šeimose savo transportu, už sunaudotus degalus niekas neapmoka.
  49. Sunku planuotis darbo laiką ir poilsio laiką.
  50. Kompiuterinės įrangos trūkumas, reikia dalintis su kitais šeimos nariais
  51. Socialinė padėtis mokinių šeimose, nes mokiuniai daugelis iš kaimų, daugiavaikių šeimų ir šeip rizikos grupės
  52. Su klientais dirbame nuotoliniu būdu. Dalį laiko dirbu iš namų, kitą dalį- įstaigoje, nes klientų bylos darbe, darbo kompiuteris, spausdintuvas, skeneris, prisijungimai prie tam tikru programų ( pvz., Kontora) tik iš darbinio kompiuterio galimi.
  53. Nezinome ar klientai neuzsikrete virusu, nes tenka vykti pas juos, paslaugos neteikiamos,labai mazai teikiama nuotoliniu būdu,tenka daug situaciju aptarti tik tel,nematant realios situacijos,klientai gudrauja, istaigos automobiliai menkai dezinfekuojami
  54. Trūksta bendradarbiavimo su klientų tėvais. Jie patys psichologiškai palūžę ir neskiria tiek dėmesio savo neįgaliems vaikams, nenori perteikti, priimti siunčiamas užduotis, nes patys nesupranta, nenori arba negali, nes dirba iš namų.
  55. sudėtinga pasiekti klientus kaimo vietovėse, paprastai tai darome nuosavu automobiliu, patys apmokame degalų sąnaudas, apsaugos priemonės skirtos taip pat tik simboliškai, daugiau apsirūpiname iš savo asmeninių resursų
  56. Nuolatinė atliktų darbų ataskaita
  57. Vaiko ugdymas ir nuotolinis darbas; socialinės garantijos; įtampa ir motyvacijos stoka
  58. Neaisku, kaip bus su atlyginimais, nes sakoma, kad mazes, nes nera pinigu,.
  59. Techninės žinios, asmeninė ir klientų adaptacija
  60. Šeimų, patiriančių riziką, nelankome. Gaunu informaciją, kad klientai girtauja, neprižiūri vaikų, namuose nėra maisto. Apsaugos priemonėmis mūsų niekas neaprūpino, neinstruktavo, kokiais atvejais turime lankytis šeimose. Klientai, bendraujant telefonu, meluoja. Mums siūloma dirbti nuotoliniu būdu. O mano nuomone, tai mes, socialiniai darbuotojai, esant tokiai ekstremaliai situacijai, turime būti aprūpinti reikiamomis apsaugos priemonėmis ir būti priešakinėse linijose ir teikti paslaugas socialinę riziką patiriančioms šeimoms, kuriose auga vaikai.
  61. Iškyla problemų, kurias reikėtų spręsti tiesioginio kontakto metu. Jų sprendimas atidėtas. Tiesioginio kontakto nesinori, nes trūksta apsaugos priemonių.
  62. Trūksta darbuotojų, nemažai pasiimė nedarbingumus dėl mažų vaikų šeimoje
  63. Nesupranta ką aiškino todėl dėl to paties klausimo skambina daug kartu
  64. Finansinis nestabilumas
  65. Trūksta informacijos kaip saugiai ir taisyklingai elgtis iškilus problemoms kliento namuose
  66. Paslaugų veiksmingumas mažėja tose šeimose, kurios iki tol su socialiniu darbuotoju nebendradarbiavo, buvo linkę slėpti informaciją dėl ko ir dabar nerimaujama kaip iš tirkųjų tose šeimose yra situacija, kiek vaikam saugu nesaugu.
  67. Vadovų naujų, papildomų užduočių skyrimas
  68. Kadangi dirbame su senjorais, iššūkis pritraukti prie naujovių, nebeliko gyvo bendravimo, reikalingas emocinis palaikymas, ilgi pokalbiai nes jie nori išsišnekėti, ne visiems fiziškai galima paskambinti. Pastebima, kad sunkiai suvokiamas sėdėjimas namuose, kyla noras kažkur išeiti.
  69. Sunku nuspėti įvykius šeimose, šeimos negauna visokeriopos pagalbos
  70. Savo vaikų priežiūra ir darbas.
  71. Paslaugų gavėjai neturi galimybių arba nemoka naudotis IT priemonėmis
  72. Mažamečiai vaikai, kuriuos taip pat reikia prižiūrėti dirbant
  73. gausybė nurdymų, kurie yra pavėluoti ir nerealūs; darbas slenkančiu grafiku poilsio ir švenčių dienomis, kuriomis paslaugų teikimas nėra apibrėžtas, dauguma institucijų nepasiekiamos, reikalui esant, nedelsiant spręsti problemą
  74. Negalėjimas vesti grupių, duomenų perdavimo letumas
  75. Klientu nematai, negali patikrinti informacijos
  76. Klientu priesiskumas, problemu neigimas
  77. Tėvų nenoras padėti savo paslaugų gavėjams padėti dirbti nuotoliniu būdu
  78. Nėra.
  79. Nežinomybė
  80. Daug skambučių...telefonu teikiama psichologinę pagalbą...nors tam ir patys neparuošta...bet žmonėms reikia pasikalbėti..tiesiog...
  81. Būti namuose
  82. Teikiame mažiau paslaugų, nukenčia kokybė
  83. Nėra suteiktų priemonių lankyti šeimas. Jos gyvena kaip nori
  84. Dirbu tiesiogiai su klientais