Socialinių darbuotojų apklausa_dirbantiems NUOTOLINĮ darbą karantino metu.
Įrašykite kitus iššūkius, su kuriais susiduriate:
Socialinė padėtis mokinių šeimose, nes mokiuniai daugelis iš kaimų, daugiavaikių šeimų ir šeip rizikos grupės
Su klientais dirbame nuotoliniu būdu. Dalį laiko dirbu iš namų, kitą dalį- įstaigoje, nes klientų bylos darbe, darbo kompiuteris, spausdintuvas, skeneris, prisijungimai prie tam tikru programų ( pvz., Kontora) tik iš darbinio kompiuterio galimi.
Nezinome ar klientai neuzsikrete virusu, nes tenka vykti pas juos, paslaugos neteikiamos,labai mazai teikiama nuotoliniu būdu,tenka daug situaciju aptarti tik tel,nematant realios situacijos,klientai gudrauja, istaigos automobiliai menkai dezinfekuojami
Trūksta bendradarbiavimo su klientų tėvais. Jie patys psichologiškai palūžę ir neskiria tiek dėmesio savo neįgaliems vaikams, nenori perteikti, priimti siunčiamas užduotis, nes patys nesupranta, nenori arba negali, nes dirba iš namų.
sudėtinga pasiekti klientus kaimo vietovėse, paprastai tai darome nuosavu automobiliu, patys apmokame degalų sąnaudas, apsaugos priemonės skirtos taip pat tik simboliškai, daugiau apsirūpiname iš savo asmeninių resursų
Nuolatinė atliktų darbų ataskaita
Vaiko ugdymas ir nuotolinis darbas; socialinės garantijos; įtampa ir motyvacijos stoka
Neaisku, kaip bus su atlyginimais, nes sakoma, kad mazes, nes nera pinigu,.
Techninės žinios, asmeninė ir klientų adaptacija
Šeimų, patiriančių riziką, nelankome. Gaunu informaciją, kad klientai girtauja, neprižiūri vaikų, namuose nėra maisto. Apsaugos priemonėmis mūsų niekas neaprūpino, neinstruktavo, kokiais atvejais turime lankytis šeimose. Klientai, bendraujant telefonu, meluoja. Mums siūloma dirbti nuotoliniu būdu. O mano nuomone, tai mes, socialiniai darbuotojai, esant tokiai ekstremaliai situacijai, turime būti aprūpinti reikiamomis apsaugos priemonėmis ir būti priešakinėse linijose ir teikti paslaugas socialinę riziką patiriančioms šeimoms, kuriose auga vaikai.