Socialinio darbo organizavimo iššūkiai pandemijos laikotarpiu
9. Trumpai pateikite savo refleksija dėl socialinio darbo organizavimo šeimoms karantino laikotarpiu (pasiekimai, sunkumai, problemos ir kt.) kas būtų aktualu ir naudinga.
su šeimomis nedirbamu
Aš tiesiogiai šiuo metu nedirbu su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką. Mano darbo sritis yra paslaugų teikimas visiems asmenims, kuriems socialinės paslaugos priklauso.
Šeimose atsivėre ir paaštrėjo problemos: alkoholio vartojimas, smurtas, vaikų mokymąsis, užimtumas, nusitęsė arba visai atidėtos medicininės paslaugos, konsultacijos. Socialinis darbuotojas ar atvejo vadybininnkas pandemijos metu buvo arčiausiai paslaugų gavėjo .
Nevisos šeimos moka naudotis programomis, todėl apsunkina posėdžių vedimą.
Antrojo karantino metu darbas su šeimomis iš esmės nepasikeitė, tiesiog yra laikomasi visų rekomenduojamų saugumo reikalavimų, klientai negali būti aptarnaujami įstaigoje, mažinamas laiko šeimose buvimas ir pan. Vienas didesnių pokyčių įvykusiu šalyje įvedus karantiną buvo tai, jog atvejo vadybos posėdžiai yra organizuojami nuotoliniu būdu, dėl to kai kuriems klientams iškyla sunkumų prisijungti į posėdžius ir tenka ieškoti išeičių kaip organizuota posėdį į ji prijungiant klientą kuris negali prisijungti, tenka skambinti klientams telefonu, kad jie galėtu pasisakyti ir girdėtu ką sako specialistai, buvo atvejų, kad teko posėdžius organizuoti klientų namuose.
Nuotolinio darbo metu prarandamas laikas tarp darbo ir poilsio valandų. Klientai pasilikdavo sau teisę skambinti net labai vėlai vakare, o darbuotojas jausdamas atsakomybę už šeimą, visada būdavo įsitraukęs į darbą. Savo technologijų, elektros naudojimas iš savo asmeninių lėšų, nepasiūlyta kompensacija. Neįvertintas darbas ir rizika, nesulaukėme paskatinimo ar palaikymo geru žodžiu, padėka, darbuotojui tai kelia nusisvylimo pojūtį. Paskirta piniginė premija 300 eur , priskaičiuota prie atlyginimo buvo nuskaičiuota ir gražiai atrodė tik popieriniame variante bet ne realioje išraiškoje, nes atskaičiuoti didesni mokesčiai. Socialiniai darbuotojai patyrė daug streso, bei įtampą.
Viskas išgyvenama.
Mano darbo pobūdis praktiškai nesikeitė. Apsilankymo metu pirmiausiai turėjome išsiaiškinti ar neserga seimos nariai. Trūko kontaktinių specialistų konsultacijų.
2020 metų pavasario karantino laikotarpiu buvo visi įbauginti, jog tiek šeimos, tiek darbuotojai bijojo kontaktinio bendravimo. Tačiau rudens karantino metu situacija buvo kitokia. Laikantis privalomų rekomendacijų tiesioginis paslaugų teikimas buvo žiniai intensyvesnis, ypač toms šeimoms, kurios prašydavo pagalbos ar augina nepilnamečius vaikus. Šeimoms nuolat buvo teikiama nemokamo maisto parama. Konkretaus darbo grafiko kada dirbti tiesioginiu ar nuotoliniu būdu nebuvo. Socialinis darbuotojas pagal situacija turi pats susidėlioti.
Sunku, nes nebuvo metodinio išaiškinimo kaip elgtis pandemijos laikotarpiu. Pasiekimai-viskas įmanoma kai nenuleidi rankų ir susitelki į čia ir dabar akimirką.