Šešėlinė ekonomika Lietuvos žemės ūkio sektoriuje

Gerbiamas (-a) Respondente,

Nuoširdžiai dėkojame už tai, kad sutikote atsakyti į šios anketos klausimus.

Mykolo Romerio universiteto mokslininkės doc. dr. Rita Remeikienė ir prof. dr. Ligita Gasparėnienė rengia mokslo monografiją „Šešėlinė ekonomika Lietuvos žemės ūkio sektoriuje“, kurios tikslas – nustatyti priežastinius šešėlinę ekonomiką skatinančius veiksnius Lietuvos žemės ūkio sektoriuje. Jūsų dalyvavimas tyrime yra itin svarbus.  Jeigu pageidausite, Jums bus pateikti tyrimo rezultatai.

Samprata:

Šešėlinę ekonomiką žemės ūkyje galima apibrėžti kaip veiklą, apimančią žemės ūkio produktų gamybą ir apdorojimą, savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimą, maisto produktų gamybą ir šių produktų realizavimą, paskirstymą, vartojimą, o taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimą (išskyrus maisto produktų gamybą iš ne savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų ir šių produktų realizavimą), kai visa tai nėra vykdoma pagal formalius įstatymus bei nėra fiksuojama valstybinių reguliavimo institucijų.

3. Kokie veiksniai, jūsų nuomone, turi didžiausią įtaką šešėlinei ekonomikai atsirasti žemės ūkyje:
Per daug griežtos normos, ypač gyvūnų laikymui.
mokesčių didinimas
Didelė mokesčių našta.
Valdžios ne palaikymas, apkrovimas mokesčiais
Valdžios neveiklumas
savanaudiskumas
Socialinis banditizmas
nezinau
Zmoniu godumas
Jaunimui neduodama galimybių pradėti kurti savo žemės ūkį nuo nulio, nes visos paramos tik pasiturintiems o jaunuoliai su savo idėjom vargsta blogiausiu atvėju išvyksta į užsienį...
Zmoniu pirstai atsukti i save. Visi ziuri savo kailio
Visą gyvenimą gyvenu kaime ir turiu savo ūkį, dirbame kartu su šeima, didžioji dauguma žmonių yra išsilavine, daug jaunų žmonių išvyksta gyventi į užsienį nes mūsų šalyje mažai tvarkos, valstybė užsidengusi akis, vaizduoja, kad tai nėra problema, nes pilna gyventoju, tačiau tai viena iš didžiausių mūsų Lietuvos problemu. Ties šiuo klausimu reikėtų labai stipriai dirbti, nenuleisti akių, nes tie, kas gyvena kaime, pastebi, kaip daug jaunų, protingų jaunuolių išvyksta su visam. Labai gaila
Mažinti mokesčius
galbut mokesciai
Jokie duokit žmonėms užsidirbti
mokesciai
Daug veiksnių sunku įvardinti netgi nes labai sudėtinga adaptuotis prie besikeičiančių įstatymų ir taikomų mokesčių, beveik nieko nelieka pardavus.
Monopolija nes rinkoje jie neduoda kvepuoti
Ziurekit kas vyksta turguje, visiskai jokios kontroles, kas ka nori tas ta daro. atrodo kad gyvename sovetiniose laikose
Baisūs dalykai vyksta. Kad tik juodais, į rankas. Akmes amžius.
daug veiksniu kuriu valdzia apsimeta kad nemato, nors viskas aisku kaip diena, tinginiai ir daugiau nieko kito
Mažas žmonių išprusimas verslo veikloje
Mokestinė našta
Man kaip vyresnio amžiaus žmogui sunku spėti adaptuotis prie besikeičiančių įstatymų bei mokesčių. Manau, supaprastinimas pačios apskaitos sistemos
Visi auksciau pamineti
Turgavienes
Valdžios požiūris į lietuvių ūkininkus.
Turgininkai
Monopolizmas.
Valstybės nenoras padėti žmonėms ieškoti naujų sprendimo būdų kaip pritraukti užsienio investuotojus, informacijos stoka, paskatas gauna turbut gauna tik tie, kas turi pažintys valdžioje
Išaugę PVM maisto produktams tarifai didina šešėlinę ekonomiką žemės ūkio sektoriuje
Įpročiai, kaimyninių valstybių įtaka mažomis kainomis.
Smulkių ūkininkų nepasitikėjimas valstybiniu valdymu
Valdžios požiuris i šios dienos ūkininkus
Turgavietės, mokestinė našta.
Per dideles kainos
Monopolizmas bei noras kuo daugiau uzsidirbti
valdzios poziuris i ukininkus
Sovietiniai įpročiai
Turgavietės ir ten dirbantys pardavėjai
Turgavietes
Turgavietes
Turgus
Draudimai
Importas
Mokeščiai
Užmokestis vokelyje
Valstybės požiūris į ūkininkystę
Nezinau
Visų pirma mieste šešėlinės ekonomikos yra daug daugiau nei kaime ar žemės ūkyje. Šią anketą sudaręs žmogus nesuvoke padėties žemės ūkyje.
Maži ūkiai atleidžiami nuo mokesčių tai ūkiai dalinami į smulkesnius
Mokesčiai
Mokesciai
Mokestine baze
Dideli mokesciai, mazos gyventoju pajamos, valdzios nesugebejimas tinkamai paskirstyti valdzios biudzeta, didele korupcija
Kainų tarp žaliavos ir perdirbto produkto skirtumas
smulkieji ukininkai nelegalizuoja veiklos, nes didele biuroktarine nasta, daug reikalavimu vykdyti maisto gaminimo ir tiekimo paslaugas.
Mažos pajamos ir dideli mokesčiai. Nepasitikėjimas vyriausybe.
Paslaugos darbams, kurie neturi savo technikos iki 5ha ukiams
Mokesčių dydis
Siekis išvengti mokesčių mokėjimo, bei valstybės kontrolė.
Gaunantys pensijas ir pasalpas zmones.
Per dideli mokesčiai, netinkami įstatymai
Jū labai atitrūkę nuo realybės, klausimai visai nesiderina su šiandienos gyvenimu kaime, koks šešęlis, juk viskas suskaičiuota N kartų kiek kas turi gyvulių kiek kiauliu kiek pieno pardavė baisiausia kai žmonės moka mokesčius valstybei , ir jie nieko iš to negauna, mes su vyru turim nedidelį ūkį , ir dar dairbam , kur praktiškai minimumai, sumokam mokesčius kaip ūkininkai ir kaip diebantys , o net bedarbio pašalpos negalim gauti, nes turim žemės, pasirodo ką mes mokam kaip ūkininkai net prie pensijos nesiskaičiuos, tai kaip Jūs esate docentė ir tokių dalykų nežinote, va kodęl žmonės nenori mokėti mokesčių , nes jokio grįžtamo produkto jis negauna.
Mokesčiai, dokumentų tvarkymas,
Valdžios atstovų noras gerinti ūkininkavimo sąlygas sau, savo giminėms, bet ne kitų regionų ūkininkams, ipac nederlingu žemių perskirstymas tai parodo, kur kam reikėjo tas ten padarė nederlingas
dideli mokesčiai, sunki apskaita, perteklinis pildomų dokumentų kiekis
Smulkiu ukiu apmokestinimas
Dideli mokesčiai
Didelis noras pasipelnyti mokant mazesnius mokesčius
Plėtros stoka, žmonių nenoras tobulėti ir plėstis, lengvatų mažinimas
Mokesčių didėjimas
Mokesčių bei galimybių konkuruoti rinkoje salygų lankstumas.
miškų kirtimas
Vidaus politika
Per didelė mokesčių našta
Išmokos
Mokesčiai, didėjanti turtinė nelygybė
Valdžios įtaka, Kitos valstybės prekės, kuro kainos
Ekonominiai
Dideli mokesčiai, našta jauniesiems ūkininkams
Nuomonės neturiu
Maža parama, aukšti reikalavimai, dideli mokesčiai
Pernelyg dideli mokesčiai
dideli mokesciai
Mokesčiai valstybei