Šešėlinė ekonomika Lietuvos žemės ūkio sektoriuje

Gerbiamas (-a) Respondente,

Nuoširdžiai dėkojame už tai, kad sutikote atsakyti į šios anketos klausimus.

Mykolo Romerio universiteto mokslininkės doc. dr. Rita Remeikienė ir prof. dr. Ligita Gasparėnienė rengia mokslo monografiją „Šešėlinė ekonomika Lietuvos žemės ūkio sektoriuje“, kurios tikslas – nustatyti priežastinius šešėlinę ekonomiką skatinančius veiksnius Lietuvos žemės ūkio sektoriuje. Jūsų dalyvavimas tyrime yra itin svarbus. Jeigu pageidausite, Jums bus pateikti tyrimo rezultatai.

Samprata:

Šešėlinę ekonomiką žemės ūkyje galima apibrėžti kaip veiklą, apimančią žemės ūkio produktų gamybą ir apdorojimą, savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimą, maisto produktų gamybą ir šių produktų realizavimą, paskirstymą, vartojimą, o taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimą (išskyrus maisto produktų gamybą iš ne savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų ir šių produktų realizavimą), kai visa tai nėra vykdoma pagal formalius įstatymus bei nėra fiksuojama valstybinių reguliavimo institucijų.

Rezultatai yra viešai prieinami

Numatoma atsakymo trukmė 6 minutės

1 (visiškai nesutinku)	2 (nesutinku)	3 (neturiu nuomonės)	4 (sutinku)	5 (visiškai sutinku)
Per didelė mokesčių ir socialinės apsaugos įmokų našta

Prasta valstybinių institucijų veiklos kokybė

Perlaidos

Griežtas darbo rinkos reguliavimas

Prasta viešojo sektoriaus paslaugos ir jų kokybė

Žema mokesčių moralė

1 (visiškai nesutinku)	2 (nesutinku)	3 (neturiu nuomonės)	4 (sutinku)	5 (visiškai sutinku)
1.1. Šalies ar regiono ekonominis nuosmukis skatina šešėlinės ekonomikos vykdymą žemės ūkyje

1.2. Kylančios grūdų ar kt. kultūrų kainos tarptautinėse rinkose sąlygoja šešėlinės prekybos užsienio rinkose patrauklumą vietiniams grūdų augintojams.

1.3. Išaugę PVM maisto produktams tarifai didina šešėlinę ekonomiką žemės ūkio sektoriuje

1.4. Sumažėję kaimyninių šalių valiutų kursai skatina šešėlinę ekonomiką, nes sumažėja vietinė paklausa vidaus rinkoje.

1.5. Nepasitenkinimas vykdomos valdžios politika skatina šešėlinę ekonomiką žemės ūkyje

2.1. Neformalių subjektų tarpininkavimas skatina šešėlinę ekonomiką, nes užtikrinamas atsiskaitymas grynaisiais laiku, nėra jokių transportavimo kaštų, ne tokia griežta kokybės kontrolė

2.2. Didėjantis mažas pajamas gaunančių vartotojų, reikalaujančių pigių produktų, skaičius skatina neformalią žemės ūkio veiklą (pristatomi produktai tiesiai į namus)

2.3. Prekybos per neformalius tarpininkus ir turgavietėse apimtys, kurių ne visa dalis yra deklaruojama, didina šešėlinės ekonomikos apimtis.

3.1. Smulkusis ūkininkavimas, istoriškai susiformavęs kaip norma veikti kaimo vietovėse be veiklos vykdymą įrodančių dokumentų, skatina šešėlinę ekonomiką.

3.2. Smulkių ūkininkų nepasitikėjimas valstybiniu valdymu teigiamai veikia motyvaciją veikti „šešėlyje“.

3.3. Išimtis įtvirtinantys įstatymai ir normos, elito kontroliuojama prieiga prie reikiamų išteklių bei neformalumo, toleruojamo valstybės pareigūnų, lygis – veiksniai teigiamai veikiantys šešėlinę ekonomiką žemės ūkyje.

4.1. Menkas kaimo gyventojų išsilavinimas skatina veikti šešėlinėje ekonomikoje

4.2. Mažas kaimo gyventojų mobilumas skatina imtis neformalios žemės ūkio veiklos

5.1. Mažėjantis gyventojų skaičius kaimo vietovėse sąlygoja ne tik potencialių oficialiai registruotos žemės ūkio veiklos vykdytojų skaičių, bet ir mažėjančią paklausą žemės ūkio prekėms ir paslaugoms vietinėje rinkoje. Dėl šios priežasties iki tol veikę smulkaus verslo vienetai (pvz., smulkūs ūkininkai) yra priversti nutraukti veiklą arba perkelti ją į šešėlį.

6.1. Geografinis atstumas nuo miesto iki kaimo sudaro iliuziją, jog valdžia yra pernelyg toli, kad būtų nustatomos nelegaliai vykdomos veiklos žemės ūkyje.

6.2. Gamtinės sąlygos (derlinga žemė, vandens telkiniai, miškai) pasitarnauja kaip šešėlinės veiklos vykdymui lengvai prieinami ištekliai.

7.1. Ribota prieiga prie viešosios infrastruktūros (didelis geografinis atstumas, sklandaus mobilaus ryšio nebuvimas, sudėtingas susisiekimas sunkiai pravažiuojamais keliais ir kt.), teigiamai veikia šešėlinės ekonomikos lygį žemės ūkyje.

1 (visiškai nesutinku)	2 (nesutinku)	3 (neturiu nuomonės)	4 (sutinku)	5 (visiškai sutinku)
1. Valstybinio reguliavimo efektyvumo didinimas ir jo apimties optimizavimas

2. Žemės ūkio sektoriaus subjektų socialinės apsaugos plėtra

3. Formalios veiklos vykdymo kaštų mažinimas

4. Neformalios veiklos kaštų didinimas

5. Didesnio skaičiaus geresnių darbo vietų kūrimas kaimo vietovėse

6. Kaimo vietovių infrastruktūros plėtra

7. Bendradarbiavimo tarp institucinių subjektų gerinimas

8. Investicijų į smulkiąją žemės ūkio veiklą pritraukimas

9. Platesnis ir lengvesnis kreditų ir paskolų prieinamumas

10. Grynųjų pinigų išstūmimas

11. Neformaliai dirbančių žemės ūkio darbuotojų teisių plėtra

12. Įstatymų, leidžiančių palengvinti bendrą viešojo ir privataus sektoriaus atstovų operacijų vykdymą, priėmimas

13. Žemės ūkio subjektų viešosios nuomonės išsakymo rėmimas

14. Visuomenės sąmoningumo didinimas

15. Duomenų apie neformaliąją veiklą žemės ūkio sektoriuje ir kaimo vietovėse kokybės gerinimas

16. Žemės ūkio subjektų mokymai ir verslo įgūdžių lavinimas

18-29 m. 30 - 49 m.50 m. - 64 m. 65 m. ir daugiau

moterisvyras

Su šeimos nariaisSu partneriaisVienasKita

Šešėlinė ekonomika Lietuvos žemės ūkio sektoriuje

3. Kokie veiksniai, jūsų nuomone, turi didžiausią įtaką šešėlinei ekonomikai atsirasti žemės ūkyje:

4. Šešėlinės ekonomikos žemės ūkyje prevencinių priemonių efektyvumo vertinimas Lietuvos atvejui, t.y. kurios iš išvardintų priemonės būtų veiksmingaiusios Lietuvoje.

5. Kokios, Jūsų nuomone, priemonės veiksmingiausiai mažintų "šešėlį" žemės ūkyje? Įrašykite savo pasiūlymus

6. Jūsų amžius:

7. Jūsų lytis:

8. Kokį ūkio tipą atstovaujate?

9. Kaip vykdote ūkininkavimą?