Šeimų, auginančių neįgalius vaikus, socialinė atskirtis

Ką bandėte pakeisti, kad visuomenė priimtų Jūsų neįgalų šeimos narį ir Jūsų šeimą tokius kokie esat?

  1. Stengiamės neslėpti,kad mes turime neįgalų vaiką. Manau kolkas to užtenka,nes vaikas dar mažas.
  2. kol kas nieko
  3. pakolkas nieko tik pasakojam zmonem kad viskas taip pat kaip ir su sveikaisiais
  4. elgiuosi kaip su sveiku,taciau is salies nesupranta
  5. koklas stengiames maziau buti viesumoje nes vaikas ir mes jauciames viesumoje labai blogai
  6. argi gali vienas zmogus pakeisti kazka?bandai pasakoti kad tavo neigalusis toks pat zmogeliukas kaip kiti,tik tai ne visi supranta,,turi praiti daugiau laiko,kad pasikeistu poziuris visuomenes i kitokius nei jie patys..
  7. niekada nesedejome uzsidare namuose ir mokymo istaigoje reikalauju kad but sudarytos salygos ten besimokantiems vaikams
  8. dalyvaujame renginiuose, stengiamės neužsidaryti tarp keturių sienų
  9. nieko net neverta bandyti, tai nepakeičiama
  10. stengiuosi kalbeti ir supazindinti su sia lila visus ka domina
  11. daug ka nors tai skamba netvirtai ir apstrakciai.
  12. nieko nebandziau keisti,man gerai kaip yra dabar
  13. mano sūnus visada visur su manim . aš jo neslepiu ir man visai neįdomu ką mano apie mus aplinkiniai , net tada kai mano sūnui būna isterija vidury gatvės , nes pro šalį prabėgo šuo. o tai jam sukelia baimės priepuolį . aš stengiuosi nuraminti savo vaiką , ir kaip reguoja aplinkiniai man vistiek , nes jei sustotų ir pradėtų žarstyti patarimus kaip auklėti vaiką , užtektų vieno mano žvilgsnio , kad paspartintų žingsnius tolyn.
  14. kolkas nieko
  15. tiesiog atvirai kalbėtis
  16. bandau nuolat.
  17. visada buti savimi. jei reikia pagalbos, kreiptis i visuomene ir sakyti apie tai. jei kalbina, atsakyti, parodyti, pamokyti. nes visuomenes nariai nezino ir nemoka, jei netures patirties ir toliau taip bus.
  18. nieko, mus ir taip priima:)
  19. 1-aplinkos zmonems paaiskinau apie vaiko negale. 2-sunaus girdincius draugus mokiau gestu k. 3-mokiau kalbet letai ir aiskiai
  20. Niekada nebuvau ir nebusiu pakanti netolerancijai kitokiam zmoguciui.
  21. Kolkas su kaikuriom mamom- kurios augina tokius vaikučius, bandėm įsteigti organizacija. Kuri leistų mūsų vaikams mokytis kartu su sveikais vaikais. Kaip tai yra įvairiose pasaulio šalyse.
  22. Nieko. Tiesiog gyvenam savo gyvenima,apsipratom su viskuo.
  23. apsciai nieko
  24. kuo daugiau pasakoti apie savo vaika, kad tai taptu labiau zinoma (apie autizma), nes zmones bijo to, ko nezino.
  25. Reikia būti tokiu koks esi ir tiek
  26. niekaip nes man visuomones nuomones ne reik
  27. jei reiks viska padarysiu
  28. PAKOLKAS PADĖTIS NĖRA TOKIA BLOGA, TAD NIEKO NEBANDĖME.
  29. mes visur dalyvaujam nesislapstom
  30. Nieko nekeiciam. Yra kaip yra.
  31. bandau neisproteti,plaukti pasroviui,kaip ledo lytis tarp kitu lyciu,nes dideles viltys ir planai suduzta labai greitai ir tada tik maza gija saugo nuo beprotystes,ta gija-meile gamtai ,meile gyvenimui,meile aplinkiniams,meile siai dienai...o visuomene yra tokia kokia yra-as irgi esu jos dalis,rast jegu ja pakeist?juokinga,dziaugiuos radus jegu isgyvent,daznai mastau ar mano seima palaiminta ar prakeikta,labai esam stiprus,taip sako kiti,stebis musu gyvenimu ir labai esam silpni,sunku augint sunu mirciai...
  32. stengiuos netylet,o perspeju kitas mamas,kad nepraziopsotu savo vaiko ligos
  33. Svarbu suteikti aplinkiniams reikiama informacija apie pacia negale.
  34. kol kas nieko nereikėjo..kaip bus ateityje nežinau..
  35. cia visos visuomenes nepakeisi.
  36. suburiau mamas, ikureme drauguja ir lopseli darzeli mokyklele neigaliesiems vaikuciams, vykdavome ekskursijas, koncertus ir t.t. stengdavomes rodytis placiau visuomeneje....
  37. reikia informuoti visuomenę, liga labai klastinga. tą ir dariau.
  38. bandem isvest vaika i visuomene,bet ji dar nera pajegi priimti neigaliu