Šeimų, auginančių neįgalius vaikus, socialinė atskirtis
Kas turėtų pasikeisti, kad Jūsų šeima ir kiekvienas iš šeimos narių jaustumėtes visuomenėje saugūs?
visu pirma mano poziuris i savo dukra, nes yra dalyku kad as dar vis gedijuos,jauciuosi sutrikus.eikia gyvent viltimi
net nezinau
visuomenėj jausiuosi saugi aš ir mano šeima tik tada , kai valstybė pakeis požiūrį į tokius vaikus . kai valstybė supras kiek kainuoja auginti tokius vaikus . nes dabar mes nenusipelnėm net to kad mūsų visas likęs gyvenimas vadintųsi darbu . aš bedarbė ir negaliu darbintis , nes vidsas mano darbas ir gyvenimas - sūnus .
Na as kolkas nieko keist nenoriu
turi pasikeisti bendras
visuomenės požiūris,
medicinos sistema, valstybės
politika neįgaliųjų atžvilgiu
požiūris į neįgalius žmonės
pasikeisti niekas neturetu.
mes patys turime keistis arba
priimti visuomene. kaip pikta
bebutu...
požiūris į tokius vaikus,
turi būti tinkamai
pritaikyta aplinka
1-visuomenes poziuris
2-mediku poziuris
poziuris,tevu teigiamas
poziuris pokalbiai apie
neigaluma,gal net mokytoju
pasisakymai su sveikaisiai.