Šeimų, auginančių neįgalius vaikus, socialinė atskirtis
Kaip jaučiatės, turėdami papasakoti apie vaiko negalę tiems, kurie apie tai dar nežino?
paprastai aisku sirdi drasko
skausmas, bet jis ir taip
nepalieka ramybeja kai turi
toki vaika
Visiems nebutina zinot.
Pirmiausia leidziu susipazint
su vaiku, o paskui jau patys
sprendzia, ar ji tikrai tokia
neigali.
pradzioj,t.y pirmus du metus
buvo netgi idomu kalbant
stebeti reakcija,kaip zmones
guziasi,greziasi,o db.tai
labai nemalonu,jauciuos kaip
nusirengdama pries minia
iskrypeliu...
negerai
Jaučiu nerimą, nes žinau,
kad tie kas sužinos keis
savo elgesį. O neaišku į
kurią pusę.
jei reikia,tai ir
pasakoju..nejaučiu kažkokios
gėdos jausmo ar pan.gal kiek
sunku,bet tai priklauso nuo
to kam pasakoji.
visai normaliai
gerai
skaudu pasakoti apie savo
vaikucio negalia, nes
zaizdos atsinaujina.