vargina nuolatinis kosulys, su dusulio priepuoliais
Depresija ir nerimo sutrikimas. Ir net nemėginkit sakyti, jog tai: a) ne liga; b) ne rimta liga. Kiekvieną mielą dieną turiu kovoti ne vien su aplinka, bet ir su savimi, kad ką nors padaryčiau. Galva mėgsta pareiškti, kad jai liūdna tuo, jog jaučiu tam tikrus fizinius skausmus atsitiktinėse kūno vietose. Viso ko pasekoje išsivystė migrena. Taip pat nuostabūs psichologų prirašyti vaistai atėmė mano reakciją, absoliučiai sulėtino mąstymą, nuo jų amžinai norisi ryti ir vis vien ne geriau. Kuo toliau, tuo labiau silpsta mano socialiniai įgūdžiai ir pakantumams žmonėms, lygiai taip pat, kaip toliau neišsikapstant tirpsta savivertė ir apskritai bet koks noras judėti pirmyn. Blogiausiomis dienomis net negali pasiimti nedarbingumo dienos, kad neišeitum iš vėžių, nes, vėlgi, juk tai ne liga. O vienintelis dalykas, kuriuo siūloma gydyti neveikiančius vaistus, tai dar viena rūšis kitų ne itin veikiančių vaistų, kurie ne vien paaštrina pirmųjų šalutinius efektus, bet dar ir žaidžia su visa endokrinine ir moteriška sistema. Kaip jums toks nusiskundimas dėl ligos, kuri visuomenėje nėra laikoma liga? :)