Nes be uoslės galima gyvent geriau, nei be klausos, ar regos. Be regos nematysi savo gyvenimo, vaikų ir t.t., be klausos viso negirdėsi. Todėl manau, kad atsisakyčiau uoslės.
Atsakymą rinkausi atmetimo būdu. Klausa ir rega man atrodo gyvybiškai svarbi, nenorėčiau net pagalvoti kas butu netekus vieno iš šių pojūčių, kaip reikėtų orientuotis pasaulyje, išmokti gyventi visiškai kitaip. Skonis man taip pat yra labai svarbus, nes ne tik įspėja apie galimai nuodingą maistą, bet ir leidžia mėgautis saldumynais, o aš esu užkietėjusi smaližė. Taip pat sunku pasaulį įsivaizduoti be lytėjimo, nes taip gera sugrįžus namo prisiglausti prie mylimojo ir pirštais perbraukti jo plaukus. O esant slogai, kuomet neužuodžiu nieko, sugebu funkcionuoti visiškai pilnavertiškai. Nors ir neneigiu uoslės svarbos, mėgstu save pakepinti kvepalais, tačiau palyginus su kitais, šio pojūčio atsisakyti būtų lengviausia.
Gal pradėsiu nuo to, kodėl negalėčiau atsisakyti kitų pojūčių.
Klausa. Negalėčiau savo noru pasirinkti nebegirdėti muzikos, paukščių, jūros ošimo, žodžių "aš tave myliu" ir juoko.
Rega. Baisu vien pagalvoti kaip reikėtų gyventi nebematant mylimų žmonių veidų, jų šypsenų, augančių vaikų..
Uoslė. Negalėčiau atsisakyti užuosti naujus kvapus, gaivų orą, lietų..O iš racionaliosios pusės daugiau pavojų gyvenant be uoslės.
Lytėjimas. Tai taip pat labai svarbus pojūtis, sukeliantis daug emocijų, jausti karštą, šaltą, švelnų..
Na o lengviausia būtų man atsisakyti skonio Gal todėl, kad maistas man tik tam, kad gyvenčiau, o ne išgyvenčiau jį :)
Sėkmės kuriant puslapį.
Jei būčiau priversta ko nors atsisakyti, atsisakyčiau uoslės. Nes teko atsisakyti gražaus, intelektualaus, turinčio perspektyvas vyro vien todėl, kad nepatiko jo kūno kvapas. Dalinantis bendra erdve su daugybe žmonių norisi užsikimšti nosį dėl kvepalų aromatų mišinio. Gal todėl, kad šis mano pojūtis labai aštrus, dažniau jis kenkia, nei leidžia džiaugtis gyvenimu.
Gitana, Klaipėda.
Manau skonio galėčiau atsisakyti todėl, kad klausa, rega svarbi gyvenime, kad galėtum matyti vaizdus gamtos, širdžiai artimo žmogus šypseną, klausa, kad galėtum girdėti muziką, nuostabiai šiltus žodžius ir neskendėtum tyloje, uoslė reikalinga kad užuostum gėles pavasario kvapą, mylimo žmogaus kūną, lytjimas kad jaustum prisilietimus, kad jaustum kas šilta, minkšta, kutena, mano manymu skonio galėčiau atsisakyti nes tai man atrodo pojūtis be kurio gyventi įmanoma, nejaučiant skonio yra ir privalumas gali valgyti ir tai kas atrodo neskanu :D
Tikriausiai todėl,kad skonis yra susijęs su maistu.Maistas reikalingas tik tam,kad išgyventume,nuo jo pertekliaus mums nėra nieko gero.Tai pojūtis kuris man suteikia mažiausiai emocijų.Niekada neesu drebėjus nuo skonio pojūčių,priešingai nei nuo kitų čia išvardintų.
Nes atsisakius klausos, bus sudėtinga bendrauti, regos - gyvenime išnyktų spalvos, nebepamatyčiau artimųjų veidų, skonio - kasdienis valgymas taptu pilka rutina, lytėjimas - na pats žodis viską pasako, netenkant uoslės prarasčiau mažiausiai.
Todėl, kad turiu per daug gerą uoslę,m pastoviai viską užuodžiu ir dauguma kvapų man nepatinka. Taip pat ir aplinkinius erzina, kai pastoviai klausiu kuris valgė tą ar aną. Tad ji man daugiau trugdo nei padeda :)
Skonis mums reikalingas tam, kad pajustume maisto, gerimu ir ivairiu isgyvenimui dalyku skoni, daugiau is jo kaip ir nematau naudos. Jeigu skonio neturetume, tai galbut butu paprasciau gyventi, nes viskas butu skanu, nebutu isrankumo maistui ( na nebent tik maisto isvaizda neviliotu).
Turi mažiausią įtaką bendravimui su mylimais žmonėmis.