Penkerių - šešerių metų vaikų komunikacinių gebėjimų ugdymas žaidžiant laisvuosius kūrybinius žaidimus
Gerb. Pedagoge,
Klaipėdos valstybinės kolegijos verslo fakulteto ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studijos programos 3 -jo kurso studentė Emilija Šalkauskaitė - Kaminskė atlieka tyrimą, kurio tikslas yra išnagrinėti pedagogų nuomonę apie penkerių - šešerių metų vaikų komunikacinių gebėjimų ugdymą žaidžiant laisvuosius kūrybinius žaidimus. Apibendrinti tyrimo rezultatai bus panaudoti profesinio bakalauro studijų baigiamajame darbe. Anketa yra anoniminė, todėl vardo ir pavardės nurodyti nereikia. Anketoje pateikti atviro tipo klausimai, tyrėjui reikalinga Jūsų asmeninė nuomonė, kuriai išreikšti reikės apie 15 minučių. Jūsų dalyvavimas tyrime padės išsiaiškinti Jūsų požiūrį penkerių - šešerių metų vaikų komunikacinių gebėjimų ugdymą žaidžiant laisvuosius kūrybinius žaidimus.
Kuo laisvieji kūrybiniai žaidimai naudingi, vaikų komunikacinių gebėjimų ugdymui?
- Kūrybiniais žaidimais ugdomi bei lavinami vaikų komunikaciniai gebėjimai. Vaikai mokosi tarpusavyje bendrauti, taikyti turimas žinias, jas tobulina.
- Žaidimas atpalaiduoja vaiką, tai jiems padeda lengviau bendrauti, perprasti naujas bendravimo situacijas, gerina žodinę kalbą.
- Laisvieji žaidimai padeda ugdyti vaikų kalbėjimo gebėjimus. Žaisdami vaikai, mokosi suprasti vienas kitą, kaip skirtingai elgtis įvairiose situacijose.
- Jie lavina vaikų bendravima su bendraamžiais, taip pat su aplinkiniais.
- Žaisdamas laisvuosius kūrybinius žaidimus vaikas pats kuria žaidimo eiga, prisimena dalykus kuriuos jau moka ir mokosi nauju. Tuo metu vaikas vartoja sutartinius garsus, ženklus, žodžius. Komunikaciniai gebėjimai gerėja žaidžiant žodinius žaidimus, bendraujant su kitais, pasakojant istorijas.
- Mokosi bendrauti su bendraamžiais.
Kokius pastebite vaikų komunikacinių gebėjimų pokyčius, naudojant laisvuosius kūrybinius žaidimus?
- Žaisdami laisvuosius kūrybinius žaidimus vaikai lengvai perima kito vaidmenis t.y. pabuvoja įvairiuose vaidmenyse, geba laisvai save reikšti ,,išlaisvinti,,.
- Geresni kalbiniai gebėjimai, lengviau užmezgamas dialogas, lengviau vystosi bendravimas ir bendradarbiavimas.
- Vaikai laisviau bendrauja kai nejaučia būtinybės elgtis taip , kaip iš jų tikimasi.
- Pagerėjusi komunikacija. Taip pat suvokima apie jų aplinka bei pasauli.
- Žaidžiant laisvuosius kūrybinius žaidimus vaiku komunikaciniai gebėjimai gerėja, žaidimas padeda plėtoti kalbinius gebėjimus, užmegsti bei plėtoti dialogą, sklandžiau bendrauja su tėvais, pedagogais ir draugais.
- Vaikai mokosi natūraliai bendrauti, komunikuoti, bendradarbiauiti, to pasekoje įgytą patirtį taiko realiame gyvenime.
Kuo skiriasi vaikų komunikacinių įgūdžių lavinimas per laisvuosius kūrybinius žaidimus ir kitas ugdymo formas?
- Čia viskas vyksta natūraliai, savaime be pasiruošimo ar didelio nusiteikimo, laisvai reiškiant save.
- Komunikacinių įgūdžių ugdymas per laisvuosius kūrybinius žaidimus ir kitas ugdymo formas skiriasi tuo, kad žaisdami vaikai patys reguliuoja savo kalbą, kartoja jau girdėtas frazes. Kitokių užsiėmimų metu vaikams būna sudarytos sąlygos klausytis ir girdėti, pratinami įsiklausyti į draugo ar pedagogo kalbą.
- Laisvųjų kūrybinių žaidimų metu vaikai gali laisvai veikti, tai jiems leidžia daug kartų mėginti, keisti ir modeliuoti žaidimo krypti.
- Tiksliai negaliu atsakyti. Mano manymu, tai vyksta natūralioje aplinkoje.
- Laisvųjų kūrybinių žaidimų metu vaikai patys kuria savo žaidimo taisykles, scenarijų. Žaidimo metu vaikų vartojama kalba yra bandymas mėgdžioti jau girdėtą suaugusiųjų kalbą, kitų užsiėmimų metu vaikų kalba yra tikslinga, vaikams užduodami klausimai kurių atsakymas yra numatomas.
- Tai vyksta gana natūralioje formoje.
Kokie laisvieji kūrybiniai žaidimai, jūsų nuomone, labiausiai padeda stiprinti vaikų komunikacinius įgūdžius?
- Visi, bet labiausiai, kurie vyksta grupėmis.
- Manau labiausiai komunikacinius įgūdžius stiprinti padeda vaidmeniniai žaidimai.
- Komunikacinius įgūdžius padeda stiprinti labai įvairūs žaidimai. Pats žaidimas nėra svarbus, svarbu, kad vaikai žaistų laisva forma.
- Manau įvairūs.
- Labai įvairūs žaidimai padeda stiprinti vaikų komunikacinius įgūdžius.
- Įvairūs
Kas jūsų nuomone svarbiausia, organizuojant laisvuosius kūrybinius žaidimus, vaikų komunikaciniams gebėjimams lavinti?
- Per laisvuosius kūrybinius žaidimus yra sudaromos tinkamos sąlygos vaikams laisvai reikštis, taikyti turimas žinias, bendrauti. Leisti viskam eiti savo eiga.
- Svarbiausia leisti vaikams laisvai ir nevaržomai reikštis, taip pat sudaryti tinkamas sąlygas vaikų žaidimui.
- Svarbiausia sudaryti tinkamas sąlygas vaikams laisvai veikti.
- Nespausti vaikų į ,,rėmus’’. Leisti jiems pasireikšti laisvai, nevaržomai.
- Svarbiausiai leisti vaikams veikti patiems, netrukdyti žaidimo eigai.
- Atsižvelgti į vaiką ir leisti jam savarankiškai kurti, bendrauti.
Kokius poreikius vaikai išreiškia laisviesiems kūrybiniams žaidimams, kurie taikomi vaikų komunikacinių gebėjimų ugdymui?
- Poreikį bei norą bendrauti ir draugauti.
- Vaikai išreiškia bendravimo poreikį, taip pat poreikį būti priimtam ir suprastam.
- Vaikams svarbu bendrauti. Laisvųjų kūrybinių žaidimų metu, jie patenkina bendravimo poreikį.
- Nora bendrauti.
- Vaikai išreiškia poreikį laisvai ir nevaržomai bendrauti.
- Poreikį benrauti.
Kaip vaikai reaguoja į kūrybinių laisvųjų žaidimų taikymą vaikų komunikacinių gebėjimų ugdymui?
- Dažniausiai reguoja teigiamai. Jie gali laisvai save reikšti, gali laisvai nevaržomai prisiimti jiems tuo metu tinkamą ar patinkamą ,,vaidmenį,,.kamą
- Vaikų reakcijos įvairios, bet dažniausiai vaikams patinka užsiimti laisvos formos žaidimu.
- Vaikai reaguoja skirtingai. Dalis vaikų reaguoja teigiamai, laisvai vykdoma veikla jiems teikia pasitenkinimą, bet kita dalis vaikų žaisdami laisvai jaučiasi nesaugiai. Tokiems vaikams reikia taisyklių ir žaidimo ribų.
- Labai noriai. Jie džiaugiasi, kad turi pilną laisvę daryti tai ką nori.
- Vaikai reaguoja labai teigiamai į kūrybinių žaidimų taikymą. Laisvai žaidžiantys vaikai jaučia laimę.
- Džiaugsmingai.
Kuo remiantis organizuojate laisvuosius kūrybinius žaidimus, vaikų komunikaciniams įgūdžiams lavinti?
- Remiuosi pedagoginėmis žiniomis atsižvelgiant į vaiko poreikius ir norus.
- Remiuosi vaikų smalsumu ir kūrybingumu.
- Remiuosi esamomis sąlygomis ir savo turimomis žiniomis.
- Daugiausia atsižvelgiu į vaiko norus bei poreikius.
- Organizuodama laisvuosius kūrybinius žaidimus remiuosi pedagoginėmis ir asmeninėmis žiniomis.
- Pedagoginėmis žiniomis, atsižvelgiant į vaiko poreikį.
Su kokiais iššūkiais susiduriate per laisvuosius kūrybinius žaidimus, juos taikydami vaikų komunikacinių gebėjimų ugdymui?
- Su vaiko asmeninėmis sąvybėmis, kiekvienas yra individualus, kas vienam tinka ar patinka, kitam visai netinka.
- Organizuoti veiklą atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualius poreikius.
- Didelėse vaikų grupėse sudėtingiau organizuoti laisvojo pobūdžio žaidimus visai grupei, visi vaikai tuo pačiu tiesiog nesusidomi.
- Su vaiko ,,ožiukais’’. Nors vaikas per laisvuosius kūrybinius žaidimus gali daryti ką nori, vistiek yra tam tikros ribos. Ir vaikams tai sunku suvokti.
- Ne visada palanki aplinka, kuri trukdo stimuliuoti vaikų smalsumą bei kūrybingumą.
- Sunku mokyti vaiką bendrauti, bendradarbiauti, kai vaiko emocijos yra aštrios (pvz., nepasidalina tam tikro žaislo, priemonės ir pan. Tada užverda emocijos ir sunku rekomenduoti vaikui kaip galima išspręsti konfliktą).
Ką, jūsų nuomone reikėtų tobulinti, siekiant sustiprinti vaikų komunikacinių gebėjimų ugdymą per žaidimų formą?
- Būtinas tėvų švietimas ir jų įsitraukimas į jų vaikų komunikacinių gebėjimų ugdymą bei lavinimą.
- Būtina neužmiršti, kad vaikams svarbu ne tik žodinis, bet ir neverbalinis bendravimas.
- Dažniau vaikus skirtyti grupelėmis ir taip organizuoti ugdymą.
- Tai įtraukti ne tik kitus vaikus, bet ir suaugusius.
- Reikėtų labiau šviesti tėvelius apie žaidimų reikšmę vaiko gebėjimų ugdymui.
- Įtraukti tėvus į vaiko komunoikavimo ugdymą.