Pedagogų apklausa: 4 metų dvikalbių vaikų lietuvių kalbos žodynas ir jo turtinimas

12. Su kokiomis problemomis dažniausiai susiduriate turtindamos dvikalbių vaikų lietuvių kalbos žodyną. Prašom pakomentuoti, pateikti pavyzdžių.

  1. Mokytoja stokoja žinių apie dvikalbių vaikų ugdymą, mokytoja nežino, koks bendravimas yra priimtinas, ar tik lietuviškai, ar vaiko gimtąja kalba.
  2. Darželyje nėra parengta dvikalbių vaikų ugdymo metodika, nėra programos ir ugdymo modelių.
  3. Darželyje nėra logopedo, toks veikas specialisto pagalbos.
  4. Laiko stoka, pedagogas turi suteikti laiko visiems vaikams ir kartais laiko nepakanka.
  5. Pedagogas nesupranta vaiko gimtosios kalbos, pvz. vaikas šeimoje kalba lenkiškai, o mokytoja šios kalbos nemoka
  6. Vaikas grupėje su kitais vaikais kalba rusiškai, dėl to ugdymo procesas lėtesnis. Pvz, mokytoja reikalauja bendrauti lietuviškai, tačiau vaikas pasirenka jam labiau žinomą kalbą
  7. Grupe lanko įvairaus amžiaus vaikai nuo 2,5 iki 5 metų vaikai... Yra vaikų kurie dar mokosi kalbėti, arba kalba savo suprantama tik šeimos nariams kalba, dažnai šeimoje tėvai kalba skirtingomis kalbomis, patys painioja žodžius, vaikas Nesupranta, nustoja kalbėti. Dar tėvai dažnai pasodina vaiką prie televizoriaus ir su juo ne bendrauja, vaikas įdėmiai klausosi užčiaupęs burnytę, nejuda jo lūpos ir liežuvis, nedirba jo artikūliacinis aparatas o tuo pačiu metu nestimuliuojami ir kalbos centrai. Dėl to nukenčia ne tik vaikų kalbą, bet ir vaizduotė, gebėjimas vaizdžiai reikšti savo mintis. Negalėdamas pasakyti, išreikšti savo mintys , laisvai bendrauti – vaikas jaučiasi nesaugiai ypač kitoje aplinkoje(darželyje). Mokyti vaiką kitos kalbos, kai dar nekalba savo gimtąją, neįmanoma.
  8. Ne nori kartoti lietuviškai.
  9. Dažnai reikalingi logopedes patarimai
  10. nežinau
  11. -
  12. Su savo pačios žodyno stoka apibūdinant lietuviškus žodžius angliškai vaikui, kad jis lengviau supratų
  13. Laiko stoka Daug vaikų grupėje
  14. Pati nemoku gerai rusų kalbos, todėl mam dirbti su rusakalbiais vaikais sudėtinga, bet tuo pačiu ir pati turiu mokytis kalbos, kad galėčiau suprasti vaikus ir jiem galėčiau padėti įveikiant kalbos sunkumus.
  15. Vaikai atsisako priimti informaciją arba priima, tačiau neparodo rezultato
  16. jie nesupranta ko is ju norima, kol neisverti i ju gimtaja kalba
  17. nevisada suprantu zodzziu reiksmes
  18. nervuoja naher jie mane labai
  19. ..
  20. Didžiausia problema tai vaiko pirmos kalbos nemokėjimas.
  21. zn x
  22. Truksta metodikos
  23. vaikai nenori kalbėti lietuviškai, nes jie ne supranta. Jei auklėtoja kalbą visom kalbom tai tada vaikas jaučiasi gėriau ir turi motyvaciją mokytis
  24. Su vaikų nenoru kalbėti lietuviškai
  25. Trūksta kalbos žinių tiek mokytojams, tėveliams
  26. Negabūs vaikai. Vaikų nenoras išeiti iš savo komforto zonos.
  27. ———
  28. Tėvų abejingumas
  29. Vaikai neisisavina zodziu ir ju reiksmius. Jie per mazi. Ypac kai tevai neuzsiima ju lavinimu.
  30. Kartais vaikai nedrįsta kalbėti, susigėsta, nemėgsta, kai paprašai pakartoti.
  31. Su jokiomis
  32. Dažnai jie žaidžia vieni ir stebi draugus, jų kalbą.
  33. Vaikai nenoriai mokosi lietuvių kalbos
  34. Su vaiko kompleksais (pvz.: nedrąsa, kuklumu, nenoru ir t.t.) tiksliai pakartoti žodelį; su raiškia aiškia kalbėsena ir t.t.
  35. Vaikai nesupeanta ką sako auklėtoja.
  36. Vaikai nedrąsus, užsispirę.
  37. Tai, kad tas pats žodis gali turėti kelias reikšmės pvz., leisti kažką daryt, leisti vandenį. Arba pvz kapas (žmogui laidoti), kapas (dantims). Sunkiau skiria jausmus, būsenas, nežino žodžiu reikšmių sarmata (gėda), patikimas, abejingas, pasimetęs.
  38. Nėra tęstinumo
  39. Kai vaikas neklauso auklėtojos ir kai tėvas ateina pasiimti vaiko, taip pat kalba rusiškai. "Laba diena Mokytoja. Ania idiom damoj. Viso gero Mokytoja"
  40. Sunkiausia, kai vaikas supranta, bet atsako rusiškai ir kai tėvai nenori bendradarbiauti.
  41. Vaiko užsispyrimas, kai jis žino, jog mokytoja supranta jo sakomus žodžius (kita kalba), nesistengia jų sakyti lietuviškai. Tėvų nebendradarbiavimas
  42. Vaikai kalba rusiškai ar lenkiškai. Nežino kaip pasakyti lietuviškai
  43. Kaip vaikas nenori nei kartoti, ne domina kalba, verkia nes nesupranta
  44. Kartais sunku sudominti ugdytinį kad jis pats pasakotu, vieni būdai tinka tik kai kuriems vaikams, kitiems būna neįdomu, nepatinka. Tada jieškome, bandome kažką kitaip.
  45. dėmesio pertekliumi
  46. Tėvelių nemokėjimas liet. kalbos, namie bendrauja dažniausiai gimtąją kalba
  47. Problema yra tada, kai vaikas nepasako ir niekaip neparodo kad jis nesupranta žodžio ar užduoties.
  48. Neturime
  49. Tai kad lietuviu kalba vaikas girdi tik darzelyje,mazai bemdraujama seimoje
  50. Problemų nekyla, nes mano atžvilgiu, reikia tik laiko. Sujungiant tėvus į pagalbą, rezultatas tampa greitesnis ir efektyvesnis.
  51. Per mažai lietuviškų filmukų, dainelių, interaktivių žaidimų. Trūksta priemonių ir informacijos, kaip reikia tinkamai mokyti vaikus lietuvių kalbos darželyje lenkiškose ir rusiškose grupėse.
  52. Labai mažai namie vaikai kalba lietuviškai.
  53. Kartais vaikai nori idomesniu zaidimu
  54. Vaikas užsidaro savyje. Nenori bendrauti.. nes nesupranta bendraamžių..
  55. Šeimos yra mišrios, tad vaikams sunkiai yra pramokti trečią kalbą.
  56. Su problemomis nesusiduriamia, kadangi vaikai bendrauja tik lenkų kalba.
  57. Kai kurie vaikai visiškai nenori mokytis lietuvių kalbos, jie nori bendrauti tik savo gimtąja kalba. Sunku tokius vaikus sudominti, reikia ieškoti įvairių būdų ir kuo įvairesnių, kad mokytis lietuvių kalbos
  58. Nenoriai dalyvauja tėvai, įrodinėja savo tiesas, kad vaikas įpras kalbėti lietuviškai budamas kolektyve, namuose padėti, bendrauti lietuvių kalba nebutina
  59. Tėvų nebendradarbiavimas
  60. Šeimos nenoriai bendradarbiauja.
  61. Pamirsta zodzius, reikia pastoviai kartoti
  62. Vaikų motyvacijos trūkumas, tėvų nenoras bendradarbiauti mokant vaikus lietuvių kalbos.
  63. Ignoravimas, nenoras.
  64. Uždarumas vaikų baimė kalbėti ir suklysti lovos
  65. Su tėvų bendradarbiavimo stoka. Kuomet namuose kalbama kita kalba, nenaudojami jau išmokti lietuviški žodžiai. Su kolegų bendradarbiavimo stoka. Kuomet su viena kolege išmoktų lietuviškų žodžių nenaudoja, moko naujų žodžių, o jau išmoktus pamiršta, neįtraukia jų į pokalbius, neskatina vaiko naudoti išmoktų žodžių.
  66. Vaikai žino žodžio reikšmę, bet patys naudoja anglišką atitikmenį. Kadangi kalbančių angliškai vaikų yra ne vienas, jie vienas kitą supranta, todėl sumažėja poreikis kalbėti lietuviškai.
  67. Nenorą įsijungti į veiklą.
  68. Mažai priemonių.