daiktavardžių, būdvardžių ir veiksmažodžių, Pvz, naminių gyvūnų pavadinimai, profesijos, ką veikia gyvūnai.
daiktavardžių, būdvardzių, jų derinių, pvz.vaikas rodo žirkles - sako "nožnicas"
stinga būdvardžių ir daiktavardžių, prie gimtosios kalbos žodzių prideda lietuviškas galūnes. pvz. rukavičkas, krasivas, zelonas.
Sunkiai derina veiksmažodžius su daiktavardžiais.,daiktavardžius su būdvardžiais. Ne visi vaikai suvokia žodžio prasmę, žino ką jis reiškia...
Mažiau girdimų žodžių, kurie galbūt nekartojami kasdien.
Vaikai mažai girdi lietuvių kalbą.
keiksmažodžių
Žodžių kuriais jie nori išreikšti mintis lietuvių kalba
Įvairių, nes tik pirmaūs metais pradėta mokytis kalba.
Epitetų
Būdvardžių
Mažybinių ž
Stinga sudėtingesnių žodžių apie aplinkoje esančius objektus (jei jie turi sudėtingesnį pavadinimą) ir veiksmažodžių vartojimas. Sunkiau derinti prielinksnius ir veiksmažodžių formas vartoja netaisyklingai.
Mama v magazine nupirks ledų.
Prašymo, kreipimosi.
buitiniu
labiau pritruksta gal ne konkreciu zodziu o taisiklingu linksniu naudojimo
keiksmažodžių ir viskas
....
Dauguma
Grupėje yra ir vaikas gebantis tik pasisveikinti ir atsisveikinti lietuvių kalba. Jam trūksta paprastų elementarių žodžių.
dfbz
Vaikai ka tik pradėjo mokitis lietuvių kalbos
įvairiu
Nestinga.
Visų, vaikas nesiorentuoja kaip su juo kalbama ne jam gimtąja kalba.
Nekalba lietuvių kalba. Grupė ugdoma lenkų kalba.
Įvairių, nes tik nuo šių metų įvedė lietuvių kalbos veiklą
Būdvardžių
Ivairiausiomis temomis. Vaiku zodynai labai skurdus. Tevai nesistengia kalbeti namie lietuviu kalba.
Sudurtinių, apibendrinamųjų žodžių.
Sudėtingų žodžių, jos kalba paprastais trumpais sakinukais, kartais sumaišo žodžių galūnes. Pvz: aš eiti ten, aš imti tą
Visokių žodžių
Pvz. Draugas, kiemas, laukas, žaidimai, žaidžiu, batai, popierius, pieštukai ir t.t.
Paprastu žodžiu :aš, tu, mes, prašau...
Žodžiųbstinga visiems vaikams. Tačiau dvikalbių šeimų vaikai dažnsi buna stabėtojai,vo ne iniciatoriai veiklų. Neturi artimo draugo.
Mokiniai tikslinasi žodžio reikšmės pvz., ką reiškia abejingas. Kaip tariasi žodis dialogas, kodėl tą patį žodį žmonės taria skirtingai.
Neištaria vardo, neranda atitikmenų..
Jei reikia tarti paprastesnius žodžius, jis kalba lietuviškai. Tačiau kai reikia pasakyti daugiau, jis įterpia rusiškus žodžius. pvz;" Mamo mama dirba pradavcom"
"Piniginė, "bateliai". Vaikas sako: "Pažiūrėkite, kokie gražūs mano tufli".
Būdvardžių, nuotaikos apibūdinimo žodžių
Tie, kurie nenaudojami kasdien. Įvairių daiktų ar jausmų pavadinimai. Pavargęs, automobilis (Sako mašina), pečius
Apibūdinimas emocijų
Veiksmažodžių ir prieveiksmių, vaikai dažniausiai vartoja daiktavardžius.
apibūdinti save
Visų žodžių bendravimui su vaikais ir suaugusiais
Stinga budvardžių.Kai reikia išsamiau apibudinti.
Vaiku grupese labai dažnai dvikalbiates rusu kalba: pvz:.man mama ,, pasakė kad kupit badutus , kad vėliau važiuosim pas babuska i desuska’’
Gali pasakyti - ačiū, viso gero, laba diena.
Issakant savo nuomone,prasant pagalbos
Sunkiausia, kai aiškinama ką, kur padaryti. Pvz: paimk, prašau, rožinę lėlę ir paguldyk ją miegoti į didelį vežimėlį. Pavienius žodžius supranta visi. Todėl ką, kur padėti ar padaryti sakome dviem kalbom.
Kai kurie vaikai (pusė grupės) visiškai nemoka lietuvių kalbos, negali net pasakyti savo vardo. Visi moka tik pasisveikinti.
Visų, ypač kai reikia perskaityti uždavinių sąlygas.
Pagrindinių žodžių.
Vartoja paprasčiausius lietuvių kalbos žodžius ( taip, ne, ačiū).
Dvikalbiai vaikai dažniausiai žino tik pagrindinius žodžius:labas rytas, taip, ne, ačiū.
Stinga žodių nusakyti veiksmui, savo norą išreikšti žodžiais.
Visų
Labai dažnai neištaria š ir č raidžių. Nukandamos galūnes žodžių
Visu zodziu labai truksta, is visu sriciu.
Įvairiai. Vieniems pačių paraščiausių kitiems - sudėtingesnių.
Nepastebėjau, kad trūktų. Geba atrasti tinkamą žodį pats.
Kol kas visų. Nes vartoja tik 2- 3 lietuviškus žodžius.
Priklauso nuo to apie ka nori pasakyti
Veiksmų pavadinimus keičia žodžiais daro, rodo gestais ir pan
Žodžių, kurie apibūdintų emocijas, išgyveninus, jausmus, aiškintų jų priežastis.
Gamtos objektų pavadinimai, transporto priemonės, garsų įvardinimai, dainelės
Bazinius žodžius, tokius kaip "ačiū", "laba diena", "viso gero" vaikai moka. Stinga žodžių apibūdinančių emocinę būseną pvz. "laimingas", "pyktas", "liūdnas", "man patinka" ar panašiai. Pvz. "aš neeisiu, aš stesniajus" vietoje "droviuosi". Stinga ir kitų žodžių junginių pažinimo, pvz. "ateik pasmatrieti" vietoje "ateik pažiūrėti".
Trūksta pavadinimų ir daiktavardžių. Pvz.: "Noriu pažaisti su miačiku".