Nereikia matuoti visko pagal
viena kurpali. Sakykime as
mokiausi vienoje is Klaipedos
gimnaziju ir tikrai
nesiskundziau per dideliu
kruviu. Va stai mano metais
jaunesnis brolis mokesi kitoje
vidurineje mokykloje ir prie
knygu sededavo iki isnaktu
vien del to, kad uz tinkamai
paruostus namu darbu mokytoja
jam rasytu ne 2 o 3. Butent
tokius pazymius gaudavo
dauguma mokiniu... ir tikrai
nepasakyciau, kad jie negabus
(siuo metu brolis studijuoja
inzinerija VGTU, dauguma kitu
taip pat universitetuose). Ne
programa yra
sunki/normali/pakankama, o
mokytojo poziuris i moksleivio
darba bei jo vertinimas.
Iliustruosiu konkreciu
pavyzdziu: brolis nuolat
gaudavo 2 uz atsakinejima
(kartais pelnytai, kartais
nelabai), o iki 1 - 2 valandos
nakties daryti namu darbai jam
padedavo gauti 3. Po keliu
menesiu iskilo naturalus
klausimas ar verta daryti
n.d., jei tai net teigiamo
pazymio siekti nepadeda, nes
jei atsakineji bent 4, i juos
niekas neziuri? Nuo tada, kai
mokytoja pasake, jog neves jam
4, jei jis pasirinks laikyti
valstybini egzamina, jis i
anglu kalbos pamokas tiesiog
spjove. O kai mokyklini
egzamina islaike 7, mokytoja
povyza kiek pakeite ir ji
islemeno: "Nu tu matai, ko
gero ir valstybini butum
islaikes". Tai kas cia per
poziuris i mokini ir jo
darba?? Kaip palyginima galiu
pamineti, kad per puse
semestro anglu kalbos pamokose
jau turejau bene 20
desimtuku... padarai teisingai
uzdavini – 10, smagu, taciau
kontrastas akivaizdus :( Stai
ka reiktu is tikro vertinti -
kaip mokytojai vertina mokini.
Suprantama, kad tai keblu,
kiekvinu atveju reiktu
situacija nagrineti atskirai,
bet kad programu nagrinejimas
situacijos nepakeis, as
neabejoju. Gal kiek per
emocionaliai pasisakiau, bet
nuo pradiniu klasiu iki
ketvirto kurso universitete as
matau ta pati subjektyvuma ir
nevienoda vertinima. Tai nera
taisykle, taciau baiges
universiteta, geru zodziu
minesiu, tikrai mazaja dali
man desciusiu zmoniu.
Mokykloje buvo kiek
paprasciau, nes mano
mokymasis/nesimokymas buvo
paliktas man paciam ir tik
mano noras padejo pasiekti to,
ka dabar turiu. Jusu darbai
svarbus ir reikalingi, tik
nepamirskit, kad sia problema
reikia nagrineti is skirtingu
prizmiu (rajono vid. m-kla ir
licejai ko gero ir turetu
skirtis savo lygiu, nes gabius
mokynius reikia lavinti).
Linkiu sekmes.
Pirmiausia reikia prisiminti
kokia yra vidurinės mokyklos
funkcija. Ji yra paruošti
žmogų gyvenimui, aprūpinti jį
būtinaisiais įgūdžiais, kad ji
neprapultų. Tuo tarpu dabar
kai kuriuose dalykuose yra
pernelyg gilinamasi, pvz.
matematikoje dėstoma
trigonometrija, integralai ir
t.t. Tokių dalykų
kasdieniniame gyvenime žmogui
nereikia, o be to universiteto
pirmuosiuose kursuose tai
vėlgi yra išdėstoma. Esu ne
kartą tai minėjęs įvairiuose
švietimo renginiuose ir pats
dirbau nacionalinėje
moksleivių organizacijoje.
Žinau, kad su krūviais bus
problemų. Sėkmės Jums!
mažinti žinių pompavimą į
vaikų galvas, o pradėti
mokyti vaikus, kaip mylėti
save ir savo aplinką,
pritaikyti žinias
praktikoje, t.y. gyvenime.
sudaryti galimybes rinktis
daug anksčiau, pagal savo
sugebejimus ir prigimtį.
Kada pradesime auginti
mylincia karta, o
nestresuoijančia, kad
nesuspėja ...
Kai kuriuos dalykus galėtų ir
stipriau mokyti, o ne tik
žaisti. Tačiau mes tai
užpildom papildomom veiklom.
Kadangi dūkra mokosi tik
trečioje klasėje (vidurinės
mokyklos), tai dar
nepastebėjau, kad kurio nors
dalyko krūvis būtų per
didelis. Manau, reikia ir
kalbos, ir matematikos, ir
visų kitų programoje esamų
dalykų.
PADARYTI PASIRENKAMA DALYKA
normuoti namu darbus
Siaurinti kursa ir leisti
lengvesnius vadovelius, nes
bendras kuprines svoris
virsija leistina Sveikatos
ministerijos nustatyta norma.
Sukurti galimybę gilinti
profiliavimą, daugiau dėmesio
skiriant tiems dalykams,
kurie atrodo išties
patrauklus, tačiau galutinai
nepanaikinant ir kitų, kurie
būtina BENDRAM išsilavinimui.
Sukurti galimybę norintiems
pasirinkti daugiau dalykų
išplėstiniu lygiu ir/ar
pasirinkti papildomus
modulius, siekiant įgauti
gilesnes žinias; tai taip pat
galėtų padėti sumažinti
netikslingą korepetitorių
paslaugų augimą.