Mirties neisvengsi, bent jau
kol kas, tad kam bijoti.
Zinoma, kai mirtis praeina
pro sali - nemalonus jausmas,
bet gyvenimas nestovi.
Galetumet padaryti apklausa
apie senatves baime
Zinau, jog po mirties man bus
vistiek
hmm... o ka apie ta mirti
kalbet? numirsi pamatysi :)))
Mirtis, tai kitas žmogaus
(kaip sielos, dvasios)
evoliucijos etapas.
Mirsiu tada,kai jau bus
laikas,bet nenoriu,kad manes
kas gedestusi:)
Mirtis - per daug asmeninė,
gili ir nuolat kintanti tema,
kad tokio tipo anketa ką nors
parodytų (gal - jaunų žmonių
pozą?)
labai jau idomi tavo ta
apklausa.idomu nuo kada tau
reikia rasyti filosofinius
referatus.o galetum parasyti
kaip tau paciai sekas.:)))))
..mirties nebijau, nes ne nuo
manes priklauso kada ateis
mano paskutine valanda..
tikiu likimu ir zinau, kad
mirsiu tada, kai bus
lemta.. :)
mirties bausme galima laikyti
humaniskesniu nuosprendziu
nei kalejimas iki gyvos
galvos. neatrodo, kad kaleti
iki gyvos galvos yra daug
didesne bausme nei kad buti
pasalintam is gyvenimo
neskausmingu budu
(suleidziant lethanolio
doze)? Taip mirties bausme
yra baisesne tiems kas bijo
mirties, taciau lengvesne nei
kalejimas iki gyvos galvos.
juk tu kas pries mirties
bausme tikslas yra kad kuo
humanistiskesne ir lengvesne
ji butu kaliniuj. tie kas
labai neatlaidus ir smarkei
ar baudzemai nusiteike pries
zmogzudzius, kaip tik turetu
but pries mirties bausme, nes
ji kaliniuj suteiktu daugeu
kancios. kas humanistiskesni
ir nuolaidesni, kaip tik
turetu but uz mirties bausme.
zinoma, tada galima pereit,
ten prie visu teisminiu
isvadu ir procesu kad neva
gali isivelt klaida ir gali
but nuteistas mirti visai
nekaltas zmogus ir t.t. kuris
budamas nuteistu iki gyvos
galvos galetu irodzius jo
nekaltuma iseit is kalejimo.
taciau visa tai tera tik
PROCEDUROS, bet ne PRINCIPO
reikalas ir tas neturetu but
akcentuojama mirties bausmes
priesininku.