Mirties baimė
Rašau filosofijos referatą,
kurio tema "Mirties
baimė".Norėtųsi sužinoti, ką
kiti mano šiuo
klausimu.Dėkui;)
Jūsų amžius
Lytis
Ar esate galvojęs apie mirtį?
Ar bijote mirties?
Jei bijote mirties, tai kodėl?
- Nebijau
- aš dar neišlipau iš bronze V
- Nes nežinau kas pas jos laukia
- nes nežinau kas laukia po mirties
- Bijau palikti šeimą, draugus, Viską,ką turiu, kas man priklauso, atrodo, kad be manęs pasaulis taps kitoks.
- baigta, po mirties viskas baigiasi
- Baisu imti ir išnykti iš šio pasaulio
- bijau nezinomybes
- kad galiu prarasti mylimus zmones
- nes nenoriu mirti
Ar tikite pomirtiniu gyvenimu?
Ar kalbėti apie mirtį jums yra tabu?
Jūsų nuomonė,komentaras ar pan.;)
- Gimimas,gyvenimas,mirtis. Toks mūsų kelias į žemę ir iš jos
- :D<----<
- iteisinti autonazija
- Mirties nereikia bijoti, nes tai natūralus gamtos procesas ir siela išeina į kitą gyvenimą. :)
- Labutis (:
- Keletas pačios susigalvotų minčių, kai buvo apėmusi paniška baimė dėl mirties. P.S. Įveikiau ją, atradusi tikėjimą. Mintys: nejučia gimei, nejučia ir mirsi. Gyvenimas sunkesnis už mirtį: daug neramumų, išgyvenimai dėl artimųjų mirčių, fiziniai skausmai, o mirtis - savotiškas atlaisvėjimas. Mirtis man - savotiškas apakimas. Esmė ta, kad tikėdamas žmogus žino, mano, tiki, kad po mirties ateis ramybė, nebūtinai pomirtinis pasaulis, bet jam tai - žingsnis, toks pat kaip ir gimimas :))) Tai leidžia jaustis ramiau, vertinti kiekvieną akimirką, o nagrinėti tai, ko neatskleisi, manau, neverta. Kiekvienas žmogus savaip pergyvena tą baimę :)) Kuo anksčiau susitaikai, tuo lengviau gyventi šį gyvenimą. Juk nėra prasmės panikuoti dėl akivaizdaus dalyko. Nieko nepakeisi juk, tad reikia imti iš gyvenimo viską, ką galima, nors ir sunku :)
- dauguma zmoniu nera pasiruose kalbeti apie mirti, patys bijo
- bijau, kad pomirtinio gyvenimo nėra
- nezinau kaip pasveikti
- mirti nera jau taip blogai