12. Blogiausios, Jūsų nuomone, nuotolinio mokymo pusės (galite rinktis visus Jums tinkamus atsakymus):
visos paskaitos vyksta per skirtingas platformas, vis kitaip reikia jungtis
Kartais kyla klausimų dėl menkniekių atliekant užduotis, į kuriuos neatsakant sunku judėti toliau. Per paskaitas mes atliekame užduotis su dėstytojais, kurie viską vietoje gali paaiškinti, o dabar viską tenka daryti patiems
Manau, kad pakeitus mokymosi ir gyvenamąją aplinką būna lengviau susikoncentruoti, nėra pretekstų užsiimti kažkuo kitu - kaip, kad staiga pamatai nenuvalytas dulkes ar neišplautus indus. O būnant namuose, netgi klausantis tų pačių paskaitų, kartais užsiimama valgio gamyba, ar daromi kažkokie kiti darbai.
Multitasking
Akademijoje labai ribotai skiriamas laikas saviruošai,ko trūksta.
Nėra galimybių ruoštis saviruošai, bei nėra tam tikros apatijos, jausmas lyg reikalautu tiek pat kaip per normalu gyvenima, nors nėra galimybės pasiruošti, nes saviruošai skiriama labai mažai laiko per diena. (Grojamieji dalykai)
Kai kurių dėstytojų apatija dalyko mokymo atžvilgiu, arba priešingai – mąstymas, kad “na, kai jau atėjo karantinas, tai dabar turėsit daugiau laiko mano dalyką pasimokyti” (ir taip bemaž visi dėstytojai)
Per daug spoksojimo į ekraną, sudėtingi ir neveikiantys paskaitų formatai
1.Vyresnės kartos dėstytojai nelabai moka naudotis programomis (vienoje paskaitoje dėstytoja tik kalba per mikrofoną, neįsijungia kameros, nepateikia jokios vizualios mokymosi medžiagos, tad labai sunku išlaikyti dėmesį dvi valandas girdint tik balsą). 2. Nuotoliniu mokymu neįmanomas ansamblinis muzikavimas; specialybės darbas taip pat ribotas, nepavyksta dirbti su garso subtilybėmis.
Kartais netgi sunkiau išlipti iš savo saugaus burbulo, ypač pačiam inicijuoti komunikaciją, ar paprašyti pagalbos. Manau dėl to, nes nuotoliniu būdu žymiai lengviau pasyviai stebėti viską iš šono, o ne įsitraukti.