LAUKINIŲ GYVŪNŲ ŽUVIMAS KELIUOSE

10. Jūsų pasiūlymai, pastabos ir komentarai, siekiant sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių ir laukinių gyvūnų žūtį Lietuvos keliuose:

  1. tvoros ir pralaidos su perejomis, nes gyvunai turi migruoti tik tai reikia truputi kontroliuoti, pro kur ir kaip
  2. Manau,kad kur daugiausiai įvyksta eismo įvykių dėl laukinių žvėrių ten turėtų būti geresnis kelio apšvietimas,kad vairuotojas suspėtu pamatyti artėjantį gyvūną.Taip pat didžiulia įtaka turi reklamos per televizija ir radija. Reikėtu kažkokius mini filmukus rodyti žmonėm,kad kaip ir nuo greičio žmonės žiūsta ir pan..tai lygiai taip pat ir nuo išbėgusio gyvnūno gali baigtis labai blogai, o ir laukinių gynūnų nedaugėja jos reikia saugoti.
  3. Turėtų būti atsižvelgiama į gyvūnų biologiją - kokio pločio pralaidos/aukščio tvoros jiems reikalingos. Reikalinga ir pačių žmonių iniciatyva, pvz., nepalikti atidarytų įvažiavimo vartų į teritorijas (kurios yra apjuostos apsaugine tvora).
  4. Pirma, manau reikalingas visuomenės švietimas šia tema, atsakomybės ugdymas. Gal būt trūksta tiek mokslininkų, gamtosaugininkų,tiek politikų, tiek pačios visuomenės dėmesio šiai temai-turėtų būti daugiau dirbama,diskutuojama šia tema. Šia tema ir pati turiu labai mažai žinių.
  5. Manau, kad tuneliai ar požeminės perėjos mažai gali padėti, nes gyvūnai nemigruoja vienu tuneliu ar kryptimi, bet taikant ekotiltų ir atitvarų priemones galbūt galimas teigiamas rezultatas. Kitaip sakant, ši probelma turėtų būti sprendžiama ne lokaliai, o didesnėje teritorijoje ir kompleksiškai.
  6. Dauguma vairuotoju nekreipia demesio i zenklus. Be to dazniausiai gyvunai pereidineja kelia tamsiu paros metu, o prie kiekvieno miskelio nepastatysi apsvietimo. Kur yra takai butinai reikia daryti pozemines perejas.
  7. Reikia koridorių daugiau, kad gyvūnams sudarytų sąlygas normaliai migruoti.
  8. Vairuotoju kvalifikacijos kelimas.
  9. Jei kalbėsime apie žinduolius, jų saugumą nesunku padidinti įrengus inžinerinius apsauginius įrenginius, tuo tarpų smulkiosios faunos saugumą inžineriniais įrenginiiais užtikrinti gana keblu dėl plataus paplitimo ir didelės gausos. Saugumo priemonių lokalizavimą būtų tikslinga orientuoti į jų koncentracijos vietas.
  10. Kuo daugiau įkurti apsauginių tvorų (su sąlyga įrengiant migracijos koridorius), sustatyti įspėjamuosius ženklus ir riboti greitį tose vietose. Jei gyvenama vietovė - įrengti apšvietimą
  11. stebeti kelia,prisiminti,kad ne vienas
  12. Pilnai sutinku su 8 klausime pažymėtais variantais.
  13. Vairuotojai, bukite atidesni! Nesi****ite vairuodami transporto priemone.
  14. pagrindinės priemonės būtų greičio ribojimas, įspėjamieji ženklai, bet pati svarbiausia - geras apšvietimas tamsiu paros metu, tvoros ir atitvarai, saugantys gyvūnus nuo išbėgimo į kelią.
  15. Manau, kad keliu saugumas laukiniu zveriu atzvilgiu Lietuvoje yra tikrai geras. Didziosiose automagistralese galima pastebeti atitvarus, kuriu kasmet daugeja, manau to uztenka.O zveris yra laukinis gyvunas, jo keliai ir veiksmai mazai nuspejami. Todel auku siuo atzlvilgiu visikai isvengti neimanoma, kaip ir aptverti visu misku, giriu ir pan.
  16. Labiausiai norėtųsi pasiūlyti patiems vairuotojams būti atsargesniems bei atsakingesniems keliuose neviršijant leistino greičio, o rajoniniuose keliuose važiuojant tamsiu paros metu būti ypač akyliems.
  17. Mano nuomone, norint sumažinti gyvūnų žūčių skaičių keliuose, reikia diegti kuo daugiau 8 klausime minimų saugumo priemonių. Ypač keliuose, kurie yra apsupti miškų.
  18. labiausiai padėtų, manau, apsauginės tvorelės.
  19. Kelius nuo miško atskirt tvorele, kai kur įrengiant žvėriams požeminius praėjimus po keliu.
  20. Daugumoje atvejų vairuotojai nebūna kalti. Todėl, manau vienintelis ir veiksmingas būdas yra užtverti kaip įmanoma daugiau miškų šalia kelio. Nors tai gali pakenkti laukinių gyvunų populiacijai.
  21. Kiek įmanoma gerinti pakelių ir kelių matomumą, statyti apsaugines tvoras miškingose vietovėse.
  22. Pusesere pries pora savaiciu partrenke serna... visiskai netiketai... nezinau ar tokiu dalyku galima isvengti, joi tikrai atsargiai vairuoja.
  23. neturiu pasiulymu
  24. Mano pastaba anketos sudarytujui. Vietomis ji yra nekorektiska. Pvz. neaisku, ka reiskai - susidurti kelyje. KOdel ziurimas tik variantas - partrenkes, o nera - isvenges susidurimo. Kaikuriuose klausimuose daug dviprasmybiu.
  25. Eismo saugumo tarnyba nepakankamai dėmesio skiria atitvarų priežiūrai,Lietuvoje nėra nė vieno ekotilto gyvūnams( nors ir žmonėms ne visur pastatyti).
  26. daugiau šaudyt juos ir šašlus kept :) o jei rimtai tai čia nėra jokios problemos ir nereik jos ieškot. aišku galima aptvert kelius iš ES lėšų geležiniu tiklu kurį vėliau kaimiečiai sekmingai nusirenka, iškast kelis tunelius per kuriuos duok dieve i metus keli girti ziuikiai praeis..ir tt ir pan
  27. Rekomenduoju laikytis saugaus greičio, kad galima būtų žvėrį pastebėti ir laiku imtis saugumo priemonių. Kita vertus susidūrimai su miško gyventojais yra nenuspėjami net ir saugiai važiuojant. Apsauginės tvoros, atitvarai, pralaidos tik iš dalies ie tik tam tikrom rūšim išsprendžia problemas.
  28. manau, kad to pakankmai užtenka, kad didelio greičio "130km/h" keliuose, būtų apsauginės tvoros ir perėjos gyvūnams. Mano nuomuone, kituose keliuose to daryti net nereikia.
  29. statyti apsauginės tvoros
  30. atsargiai vairuoti ;)
  31. Man nera žinomos priemonės kaip sumažinti. Tuo turėtų vadovautis atsakingos institucijos. Efektyviausius būdus, kad būtų saugoma žmogaus gyvybė, ar gyvybės, o ne žvėrėlių laisvė migruoti.
  32. visi pasiūlymai jau buvo anksčiau išsakyti, 8 klausime
  33. Griežčiau vertinti vairuotojo pažymėjimo išdavimą.
  34. Turetu buti greicio apribojai, apsvietimas jei imanoma, labai gaila gyvunu!
  35. Irengtri daugiau apsaugos priemoniu:apsauginiu tvoru, pozeminiu pereju ir pan.
  36. Manau daugiau ispejamuju zenklu,greicio ribojimo ir apsvietimo.Atitvarai gerai, bet tada bus sudarkyti gyvunu migracijos keliai..
  37. Reiktu apie tai labiau informuoti vairuotojus, kad jie atidžiau vairuotų užmiestiniuose kelių ruožuose ir įrengti tam tikras kelių perėjas gyvūnams ypač aktyviose jų vietose.
  38. patobulinti vairavimo egzaminus, keisti marsrutus dazniau, nes yra vaziuojama is atmintis
  39. Nežiūrėti į gyvūnus keliuose pro pirštus.
  40. Dalis kelių jau yra aptveriami, ypač greitkelių, kituose, pasirenkant saugų greitį susidūrimo su gyvūnais daugeliu atveju galima išvengti.
  41. Sunku kazka siulyti, nes reikia didelio valstybinio finansavimo, kad kelias butu saugus, LT yra kitu sriciu, svarbesniu, kur reikia finansavimo, o biudzetas yra labai mazas. Mums dar toli iki tokios salies pvz. kaip Vokietija (keliu atzvilgiu).
  42. Visada vaziuoti saugiu greiciu, ne tik sau paciam saugiu- bet ir kitiems eismo dalyvimas, o taip pat gyvunams.
  43. Žmones reikėtų labiau šviesti šia tema, nes vienintelis dalykas yra apsauginės tvoros ir įspėjamieji ženklai, bet ir tai pagrindinėse magistralėse tiktai. Ir tai nelabai ši p-riemonė veikia, gal tik stambiems žinduoliams apsaugoti. Nemanau, kad dauguma vairuotuojų reaguoja į ženklus apie gyvūnus ir jai jau greitkeliu automobilis važiuoja 100-120 km greičiu tamsiu paros metu, tai retai kada spėja sustabdyti savo transporto priemonę, be to staigiai stabdant galima sukelti avarinę situaciją kelyje, į kurią gali patekti ir kitos transporto priemonės, taigi jei tai yra smulkus gyvūnas, tai manau daugumai jį nutrenkti yra geriau nei padaryt avariją su kt. automobiliu. O smulkūs gyvūnai (graužikai, ežiai, zuikiai, katės...) dideliais mąstais žūva keliuose kasmet, ypač prie miestų pagrindiniuose greitkeliuose. Faktas. kažin ar juos kaip galima apsaugot.