Klaipėdos lopšelio-darželio „Vėtrungėlė“ plačiojo audito anketa vaikų tėvams, 2023

Mieli vaikų tėveliai,

Mokyklos bendruomenės sprendimu renkami mūsų mokyklos įsivertinimui reikalingi duomenys. Prašytume kiekvieną veiklos rodiklį įvertinti keturiais lygiais: 4 – labai gerai – vyrauja pasiekimai; 3 – gerai – pasiekimų daugiau negu trūkumų; 2 – patenkinamai – yra rimtų trūkumų; 1 – nepatenkinamai – vyrauja trūkumai.

Visi Jūsų atsakymai liks anonimiški.

Iškilus kokiems nors klausimams prašome kreiptis į grupės mokytoją.

Rezultatai yra viešai prieinami

1. Įstaigos kultūra. 1.1. Etosas. 1.1.1. Vaikų kultūra

Vaikų kultūra atsispindi mokyklos vizijoje, misijoje, tiksluose bei praktinėje veikloje. Bendruomenės nariai suvokia, pripažįsta ir vertina vaikų kultūrą. Sudaromos sąlygos vaikų saviraiškai ir kūrybiškumui plėtotis. Renkamos, kaupiamos ir eksponuojamos vaikų kultūros apraiškos.

1. Įstaigos kultūra. 1.1. Etosas. 1.1.2. Aplinkos svetingumas, saugumas, estetika

Kuo pasireiškia mokyklos svetingumas? Kuriama jauki, saugi, estetiška mokyklos aplinka. Kokiomis priemonėmis užtikrinamas saugumas mokykloje? Mokyklos aplinka atliepia bendruomenės narių ir svečių poreikius.

1. Įstaigos kultūra. 1.1. Etosas. 1.1.3. Įstaigos mikroklimatas

Bendruomenės nariai jaučiasi saugūs ir pasitiki vieni kitais. Kas lemia bendruomenės narių saugumą/ nesaugumą, pripažinimą ir įvertinimą? Pagalba yra teikiama visiems. Kokie/kaip tenkinami poreikiai?

1. Įstaigos kultūra. 1.1. Etosas. 1.1.4. Lygių galimybių suteikimas ir teisingumas

Laikomasi veiklos skaidrumo, teisingumo ir lygių galimybių principų. Nepažeidžiamos bendruomenės narių teisės. Mokykla sprendžia iškylančius konfliktus. Toleruojama nuomonių įvairovė. Kas/ kaip priima sprendimus? Bendruomenės nariai dalyvauja mokyklos gyvenime

1. Įstaigos kultūra. 1.1. Etosas. 1.1.5. Tradicijos

Kokių tradicijų laikomasi mokykloje? Mokyklos tradicijos atitinka bendruomenės narių poreikius. Atsiskleidžia mokyklos savitumas. Sudaromos sąlygos visai mokyklos bendruomenei dalyvauti kuriant, palaikant ir puoselėjant tradicijas.

1. Įstaigos kultūra. 1.2. Įstaigos įvaizdis. 1.2.1. Tapatumo ir pasididžiavimo mokykla jausmas

Didžiuojuosi mūsų mokykla. Mokykla patraukli, išskirtinė. Bendruomenės nariai dalyvauja kuriant mokyklos politiką ir ją įgyvendinant.

1. Įstaigos kultūra. 1.2. Įstaigos įvaizdis. 1.2.2. Įstaigos vieta bendruomenėje

Mokyklos veikla tenkina vietos (mikrorajono, miesto) bendruomenės poreikius. Mokykla bendrauja, bendradarbiauja su vietos bendruomene. Mokykla kuria vietos bendruomenei skirtus projektus ir programas, juos įgyvendina. Vietos bendruomenė aktyviai dalyvauja mokyklos renginiuose.

1. Įstaigos kultūra. 1.2. Įstaigos įvaizdis. 1.2.3. Įvaizdžio kūrimo kultūra

Mokyklos įvaizdis atitinka jos veiklą. Įvaizdis kuriamas įvairiais metodais ir būdais (informacija internete, spaudoje, įstaigoje). Mokykla veiksmingai informuoja apie save. Mokykla atstovaujama visuomenėje

1. Įstaigos kultūra. 1.3. Įstaigos partnerystė ir viešieji ryšiai. 1.3.1. Įstaigos bendruomenės narių bendravimo ir bendradarbiavimo kokybė

Mokykloje taikomi įvairūs, veiksmingi bendravimo ir bendradarbiavimo būdai ir formos. Vyksta bendravimas ir bendradarbiavimas įvairiais lygmenimis (vadovai, mokytojai, tėvai ir kt.). Taikomos konfliktų prevencijos, konfliktų sprendimų strategijos. Mokyklos gyvenimas sudaro sąlygas vaikams įgyti demokratiško bendravimo ir bendradarbiavimo pradmenis.

1. Įstaigos kultūra. 1.3. Įstaigos partnerystė ir viešieji ryšiai. 1.3.2. Bendravimas ir bendradarbiavimas su socialiniais partneriais

Mokykla palaiko įvairius ryšius, juos inicijuoja ir bendradarbiauja. Įvairiais būdais ieško naujų socialinių partnerių. Mokykla rengia projektus, dalyvauja kitų rengtuose projektuose, akcijose, renginiuose ir dažnai bendrauja, bendradarbiauja.

1. Įstaigos kultūra. 1.3. Įstaigos partnerystė ir viešieji ryšiai. 1.3.3. Atvirumas pokyčiams

Mokyklos vizija, filosofija bei tikslai sudaro prielaidas tolesnei kaitai. Mokykloje priimamos naujovės, būtinumas kelti švietimo kokybę. Mokykla įvairiais būdais palaiko ryšius su visuomene. Yra pokyčių įgyvendinimo kultūra.

2. Vaiko ugdymas ir ugdymasis. 2.1. Ugdymo turinys. 2.1.1. Programų atitiktis valstybės nustatytiems kriterijams

Parengta ikimokyklinio ugdymo programa atitinka valstybės nustatytus kriterijus, šeimos poreikius. Rengiant programą dalyvauja mokytojai ir kiti mokyklos bendruomenės nariai. Įgyvendinama valstybinė priešmokyklinė programa.

2. Vaiko ugdymas ir ugdymasis. 2.1. Ugdymo turinys. 2.1.2. Programų tarpusavio dermė

Programos (Klaipėdos l.-d. „Vėtrungėlė“ ikimokyklinio ugdymo programa, Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa ir tarptautinė programa „Zipio draugai“, prevencinė programa "Kimočiai"). Programų derinimas įvairiais lygmenimis. Laiduojamas ugdymo(si) tęstinumas

2. Vaiko ugdymas ir ugdymasis. 2.1. Ugdymo turinys. 2.1.3. Programų atitiktis vaikų ugdymosi poreikiams ir interesams

Programos yra orientuotos į vaiko kompetencijų ugdymą( si). Programose atliepiami vaiko interesai, pomėgiai. Programos yra atnaujinamos.

2. Vaiko ugdymas ir ugdymasis. 2.1. Ugdymo turinys. 2.1.4. Ugdymo(si) aplinkos, priemonių atitiktis vaikų amžiui, poreikiams bei interesams

Ugdymo(si) aplinka atitinka vaikų ugdymosi (taip pat ir specialiuosius) poreikius. Kuriama ugdymo( si) aplinka, atitinkanti vaikų amžių, poreikius, galimybes.

2. Vaiko ugdymas ir ugdymasis. 2.2. Ugdymo(si) turinio ir procedūrų planavimas. 2.2.1. Ugdymo turinio ir kasdienės veiklos planavimas

Atsižvelgiama į valstybės ir vietos bendruomenės rekomendacijas. Pedagogų ir specialistų planuojama veikla dera. Planuojama veikla susieta su vaikų ugdymosi poreikiais. Apmąstomas, analizuojamas ugdymo procesas ir rezultatai.

2. Vaiko ugdymas ir ugdymasis. 2.2. Ugdymo(si) turinio ir procedūrų planavimas. 2.2.2. Planavimo procedūrų kokybė

Kas/kiek dalyvauja planuojant vaikų ugdymo procesą? Ugdymo planai yra integralūs ir lankstūs. Kaip integruojamas ugdymo turinys, veikla? Kiek atitinka vaikų poreikius? Į ugdymo turinio planavimą yra įtraukiami kiti (ne tik mokytojai) bendruomenės nariai.

2. Vaiko ugdymas ir ugdymasis. 2.2. Ugdymo(si) turinio ir procedūrų planavimas. 2.2.3. Metodinė pagalba planavimui

Mokykloje pedagogams teikiamos rekomendacijos planavimo klausimais. Yra metodinės literatūros bei informacinės medžiagos, informacija siunčiama el.paštu. Ji aktuali ir prasminga. Teikiama pagalba pradedantiems dirbti mokytojams.

2. Vaiko ugdymas ir ugdymasis. 2.3. Ugdymo(si) proceso kokybė. 2.3.1. Ugdomosios veiklos tikslingumas, veiksmingumas, kūrybiškumas, sistemingumas

Pedagogų pasirinkti ugdymo būdai ir metodai atitinka numatytus tikslus, uždavinius. Taikomi būdai ir metodai atitinka vaikų amžių, patirtį, galimybes. Veikla įvairi, integrali, sisteminga.

2. Vaiko ugdymas ir ugdymasis. 2.3. Ugdymo(si) proceso kokybė. 2.3.2. Auklėtojo ir vaiko sąveika

Skatinamas visų ugdymo proceso dalyvių aktyvumas. Ugdytojų ir ugdytinių sąveika grindžiama demokratišku bendradarbiavimu. Vaikams teikiama parama, pagalba, jie skatinami ir vertinami

2. Vaiko ugdymas ir ugdymasis. 2.3. Ugdymo(si) proceso kokybė. 2.3.3. Ugdymosi motyvacijos palaikymas

Skatinama vaiko veikla, saviraiška. Kuriama, papildoma, atnaujinama aplinka, skatinanti vaikų ugdymosi motyvacija. Parenkamos ugdymo(si) skatinimo priemonės, projektai.

2. Vaiko ugdymas ir ugdymasis. 2.4. Šeimos ir mokyklos bendravimas ugdymo procese. 2.4.1. Šeimos įtraukimas į vaikų ugdymo(si) procesą mokykloje

Metodų, būdų ir formų įvairovė ir tikslingumas skatina šeimą dalyvauti ugdymo(si) procese. Jie yra priimtini šeimai. Tėvai (globėjai) dalyvauja ugdymo(si) procese.

2. Vaiko ugdymas ir ugdymasis. 2.4. Šeimos ir mokyklos bendravimas ugdymo procese. 2.4.2. Šeimos informavimo apie vaiką procedūrų kokybė

Šeima informuojama, konsultuojama įvairiomis ir veiksmingomis formomis. Taikomos šiuolaikinės komunikacijos priemonės (grupės internete, el.paštas, Facebook ir kt.)

2. Vaiko ugdymas ir ugdymasis. 2.4. Šeimos ir mokyklos bendravimas ugdymo procese. 2.4.3. Šeimos gaunamos informacijos kokybė

Mokykloje numatyti šeimai teikiamos informacijos kriterijai. Mokykla įvairiais būdais ir formomis informuoja šeimą apie vaiko pasiekimus. Tėvai vertina gaunamą informaciją. Teikiama informacija sudaro prielaidas ugdymo(si) tęstinumui šeimoje.

3. Vaiko ugdymo(si) pasiekimai. 3.1. Vaiko raidos ir pasiekimų vertinimas. 3.1.1. Vaiko daromos pažangos vertinimo sistema

Sukurta vaikų pasiekimų vertinimo ir skatinimo sistema. Taikomi vaiko pažangos vertinimo kriterijai, metodai bei procedūros. Jie objektyvūs ir veiksmingi. Mokykloje taikomi pasiekimų skatinimo metodai ir formos atliepia įvairaus amžiaus vaikų ir specialiųjų ugdymo(si) poreikių vaikų ugdymosi poreikius ir galimybes. Jie veiksmingi.

3. Vaiko ugdymo(si) pasiekimai. 3.1. Vaiko raidos ir pasiekimų vertinimas. 3.1.2. Auklėtojų ir tėvų veiklos dermė skatinant vaiko pasiekimus ir juos vertinant

Tėvai yra įtraukiami į vaikų pasiekimo vertinimo procesą ir tolesnių vaiko ugdymosi gairių numatymą. Suderinti tėvų ir mokytojų požiūriai, veiksmai skatinant vaikus ir vertinant jų pasiekimus.

3. Vaiko ugdymo(si) pasiekimai. 3.2. Vaiko pasiekimų kokybė. 3.2.1. Vaiko daroma pažanga įvairiais amžiaus tarpsniais

Matyti vaikų pažanga kiekviename amžiaus tarpsnyje. Yra stebimi, fiksuojami bendri (grupės) ir individualūs vaikų pasiekimai įvairiais amžiaus tarpsniais. Vaikų pasiekimai atitinka tėvų ir mokytojų lūkesčius.

3. Vaiko ugdymo(si) pasiekimai. 3.2. Vaiko pasiekimų kokybė. 3.2.2. Vaiko pasiekimų kokybė priešmokykliniame amžiuje

Vaikų pažanga akivaizdi. Beveik visi vaikai yra pasiekę pakankamą mokyklinę brandą. Analizuojamos vaikų nebrandumo mokyklai priežastys. Priešmokyklinukų pasiekimai atitinka priešmokyklinio ugdymo standartą, mokytojų ir tėvų lūkesčius.

3. Vaiko ugdymo(si) pasiekimai. 3.2. Vaiko pasiekimų kokybė. 3.2.3. Specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų ugdymosi pažanga

Daroma pažanga atitinka specialiųjų poreikių vaikų galimybes, pastangas ir ugdymosi poreikius. Panaudojamos visos specialiųjų poreikių vaikų ugdymo galimybės. Pažanga atitinka tėvų, mokytojų ir kitų specialistų lūkesčius (prognozes).

4. Parama ir pagalba vaikui, šeimai. 4.1. Vaiko teisių garantavimas ir atstovavimas. 4.1.1. Vaiko teisių atspindėjimas mokyklos veiklos dokumentuose

Vaiko teisės yra laiduojamos. Mokyklos dokumentai sudaro prielaidas užtikrinti vaiko teises mokykloje. Reglamentuojama vaiko teisių apsauga mokykloje. Pasirašytos sutartys su vaikų tėvais (globėjais), asmens duomenų tvarkymo taisyklės. Mokykloje veikia Vaiko gerovės komisija.

4. Parama ir pagalba vaikui, šeimai. 4.1. Vaiko teisių garantavimas ir atstovavimas. 4.1.2. Vaiko teisių garantavimas mokyklose

Atsakomybė už vaiko teisių garantavimą yra priskirta mokytojams ir kitiems bendruomenės nariams (vaikų tėvams). Mokytojai ir kiti bendruomenės nariai (vaikų tėvai) suvokia ir prisiima atsakomybę. Sprendžiami klausimai, susiję su vaiko teisių pažeidimais mokykloje. Bendradarbiaujama su kitomis institucijomis vaiko teisių apsaugos klausimais.

4. Parama ir pagalba vaikui, šeimai. 4.1. Vaiko teisių garantavimas ir atstovavimas. 4.1.3. Vaiko teisių atstovavimas visuomenėje

Mokykla atstovauja, užtikrina ir gina vaiko teises visuomenėje. Bendradarbiaujama su Klaipėdos pedagogine psichologine tarnyba

4. Parama ir pagalba vaikui, šeimai. 4.2. Vaiko poreikių tenkinimas. 4.2.1. Individualių vaiko saugumo, emocinių, fizinių ir socialinių poreikių tenkinimas

Tenkinami vaiko saugumo, emociniai, fiziniai ir socialiniai poreikiai. Vaikai mokykloje jaučiasi gerai (adaptacija, aplinka, mokytojų ir vaikų bendravimas, mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas, įvairios veiklos ir kt.). Sprendžiama situacija, iškilus naujiems vaikų poreikiams.

4. Parama ir pagalba vaikui, šeimai. 4.2. Vaiko poreikių tenkinimas. 4.2.2. Vaiko asmeninės raiškos tenkinimas

Atsižvelgiama į kūrybines vaikų iniciatyvas, siūlymus, norus. Yra sudarytos sąlygos mokykloje vaikų saviraiškos poreikiams tenkinti. Skatinama vaikų saviraiška, plėtojami jų gebėjimai.

4. Parama ir pagalba vaikui, šeimai. 4.2. Vaiko poreikių tenkinimas. 4.2.3. Pedagoginė ir socialinė pagalba

Mokykloje kalbama apie vaikų poreikius, juos bandoma nustatyti. Teikiama psichologinė ir socialinė pagalbą vaikams. Veiksmingas mokytojų, specialistų ir šeimos bendradarbiavimas. Bendradarbiaujama su kitomis įstaigomis, išorės specialistais.

4. Parama ir pagalba vaikui, šeimai. 4.2. Vaiko poreikių tenkinimas. 4.2.4. Vaiko sveikatos stiprinimas

Mokykloje yra vaikų sveikatos stiprinimo strategija, ji atsispindi mokyklos parengtoje ugdymo programoje. Ją žino ir priima bendruomenės nariai. Programa veiksmingai įgyvendinama. Mokykloje rūpinasi vaiko sveikatos išsaugojimu ir stiprinimu. Vykdomi tiksliniai sveikos gyvensenos projektai ar programos.

5. Įstaigos valdymas. 5.1. Įstaigos veiklos planavimas. 5.1.1. Įstaigos vizija, misija ir tikslai

Mokyklos vizija, misija ir tikslai yra tie mokyklos strategijos elementai, kurių kūrime dalyvauja mokyklos bendruomenė. Mokyklos švietimo subjektai jaučiasi, jog jie prisidėjo prie strategijos elementų formavimo ir jiems tie siekiai yra priimtini.

5. Įstaigos valdymas. 5.1. Įstaigos veiklos planavimas. 5.1.2. Planavimo procedūros

Mokyklos strateginio plano kūrimo procese dalyvauja ir jam pritaria visos švietimo subjektų grupės. Strateginio plano kūrimo procesas yra aiškus ir suprantamas mokyklos bendruomenei.

5. Įstaigos valdymas. 5.2. Materialinių išteklių valdymas. 5.2.1. Lėšų vadymas

Mokyklos prioritetus atitinkantis lėšų planavimas, jų paskirstymas, racionalus naudojimas, tikslingas kaupimas. Bendruomenės dalyvavimas sprendžiant išteklių, lėšų naudojimo klausimus. Rėmėjai, jų skaičius. Gaunamų lėšų teisėtumas. 2 proc. paramos lėšų naudojimas. Bendruomenės informavimas apie finansinę mokyklos būklę, ugdymo proceso finansavimą.

5. Įstaigos valdymas. 5.2. Materialinių išteklių valdymas. 5.2.2. Patalpų naudojimas

Plotų ir erdvių panaudojimo tikslingumas, racionalus pritaikymas, atnaujinimas. Aplinkos atitiktis higienos reikalavimams. Veiklos erdvių pritaikymas atsižvelgiant į įvairius ugdymosi ir socialinius vaikų poreikius.