Kiekybinis klausimynas teisėjams dėl Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų (toliau – Standartai) taikymo

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, pagal sutartį Nr. 41P-172A-(4.11) / TPS-2200-2085 su Nacionaline teismų administracija, įgyvendindamas projektą „Teismų procesinių sprendimų kokybės standartų taikymo studijos parengimas ir mokymų organizavimas“, vykdo apklausą, kurios tikslas – įvertinti Teisėjų tarybos 2016 m. patvirtintų Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų laikymąsi, jų kokybę, įtaką teismų procesiniams sprendimams bei tobulinimo galimybes. Maloniai kviečiame dalyvauti šioje apklausoje.

Anketa neprieinama

1. Teisėju dirbate:

2. Esate:

3. Kiek laiko dirbate teisėju:

4. Kokias bylas daugiausia nagrinėjate? (galima žymėti kelis atsakymus):

5. Ar esate susipažinęs su Standartų turiniu?

6. Ar rengdami teismo procesinius sprendimus atsižvelgiate į Standartus?

Jūsų komentaras, jei turite:

  1. nėra laiko nuosprendžiui surašyti, o iš kur paimti laiko pasiruošti standartus atitinkantį šabloną? Einu lengviausiu keliu - imu "atkaltą" šabloną ir skubiai rašau naują nuosprendį.
  2. stengiuosi :)
  3. Laikantis standartų dažnai kitame procesinio dokumento lape lieka apskundimo tvarka arba tik teisėjo (teisėjų) pavardės ir parašai, tai verčia nesilaikyti standartų, nes tuščiame lape teisėjo pavardė ir parašas yra grėsmė, kad gali būti panaudoti kitame dokumente
  4. rašydama teismo sprendimus, rūpinuosi kuo geriau atskleisti bylos esmę ir kuo teisingiau išspręsti ginčą. Manau, kad griežti formos reikalavimai gali tam net trukdyti, o vertimas teisėją kitaip negu jam sekasi geriausiai reikšti ir dėlioti mintis, įpareigojimas jas numeruoti, grupuoti ir kitaip formalizuoti rodo, kad iš mūsų tikimasi padaryti kompiuterius.
  5. standartai rekomandacinio pobūdžio, svarbiausia, kad sprendimo turinys ir struktūra atitiktų BPK, CPK ar ANK reikalavimus, o į kokią formą tai bus įvilkta, nėra esminis dalykas.

7. Ar Jūsų teisme yra priimtos papildomos vidinės rekomendacijos (metodikos) dėl procesinių sprendimų rengimo?

8. Vidinių rekomendacijų (metodikų) dėl procesinių sprendimų rengimo egzistavimą Jūsų teisme Jūs vertinate:

Jūsų komentaras, jei turite:

  1. vidines rekomendacijas yra pasitvirtinęs Civilinių bylų skyrius
  2. mūsų teisme yra be galo daug visokių tvarkų, tvarkelių, tvarkelyčių, rekomendacijų, pasiūlymų, ir dar bala žino ko, jų pakeitimų ir papildymų ir patobulinimų. Ir visa tai mes privalome žinoti ir laikyti. Toks itin detalus visų gyvenimo atvejų reglamentavimas tikrai nepadeda ir negerina darbo kokybės. Tokie dalykai tik parodo, kad jais siekiama visus darbuotojus, taip pat ir teisėjus įsprausti į kuo griežtesnius rėmus ir iš esmės permesti dėl visko - ir dėl sprendimų kokybės, bei jos užtikrinimo atsakomybę teisėjui. Toks itin detalus reglamentavimas žlugdo savarankiškumą, kūrybiškumą, rodo nepasitikėjimą teisėjais, o tai žlugdo motyvaciją. Juk jeigu nesudaryti normižalių darbo sąlygų, tačiau detaliai sureglamentuosi tek kakokiose rekomendacijose ar tvarkose, kie, kokių ir kaip sakinių turi būti surašyta nuosprendyje, tai nuosprendžių kokybė vien no to nepagerės. Mandin, labai daug dėmesio skiriama formaliems dalykams, o ne turiniui ir esmei. .

9. Ar Standartai padeda Jums rengiant teismo procesinius sprendimus?

Jūsų komentaras, jei turite:

  1. manding, labiausiai padėtų rengiant sprendimus ne kažkienotai sugalvota gudri idėja standartizuoti teisėjų sprendimus, o normalios darbo sąlygos - mažesni krūvis ir laiko sprendimui surašyti turėjimas, ir kad visokie viršinykai ant galvos nuolatos nekabotų su visokiais standartais, patikrinimais ir kitais grasinimais.
  2. Nelabai, kaip jau minėjau, dažniausiai neturi galimybės jų laikytis

10. Ar Standartai turėjo teigiamą poveikį Jūsų rengiamų teismo procesinių sprendimų kokybei?

Jūsų komentaras, jei turite:

  1. didžiausią poveikį mano sprendimų kokybei turi mano patirktis ir procesinių įstatymų nuostatų laikymasis.
  2. Teismo procesinius sprendimus rengiu dar nuo tada, kai nebuvo Standartų, tad visų pirma, prioritetas teikiamas taisyklingai lietuvių kalbai, gramatikai, rašymo stiliui, o kad procesiniai sprendimai turi būti motyvuoti, aiškūs, įtikinami, neperkrauti teisės normų ir teismų praktikos citatomis, logiški ir pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis, aišku ir be Standartų.
  3. Manau standartai sprendimų kokybės neįtakojo, tai, kas juose parašyta, mano buvo žinoma ir anksčiau ir tomis taisyklėmis aš vadovavausi. Tačiau jie suvienodino sprendimų formą

11. Ar, Jūsų manymu, vertinant bendrai, Standartai turėjo teigiamą poveikį Lietuvos teismų procesinių sprendimų kokybei?

Jūsų komentaras, jei turite:

  1. manau, kad Standartai labai reikalingi žmonėms, ateinantiems dirbti į teismų sistemą be juridinio darbo patirties, nerašiusiems išsamesnių dokumentų, raštų arb adirbusiems kitokiose srityse, nesusijusiose su teisingumo vykdymu.
  2. Tai tik standartai - gera bei tikslinga biurokratija, bet kokybei savaime itin daug įtakos neturi. Su gražiais standartais galima sukurti ir klaikų tekstą.
  3. galbūt, kažkam ir padėjo. Jeigu teisėjas visada rašydamas sprendimą laikosi procesinių reikalavimų, keliamų procesinio dokumento turiniui, formai ir struktūrai, tai jam buvę nebuvę tie standartai.
  4. Standartas verčia išlaikyti procesinio dokumento struktūrą.
  5. Namanau

12. Kokius Standartų turinio trūkumus įžvelgiate? (galima žymėti kelis atsakymus):

Jūsų kometaras, jeigu turite:

  1. didesnių trūkumų nematau
  2. standartai LABAI NESUDERINTI su oficialiai patvirtintomis raštvedybis taisyklėmis
  3. sunku ką nors pasakyti, kai neesi į juos įsigilinęs :)
  4. Nežinau.
  5. neįžvelgiu
  6. teisėjams turi būti palikta laisvė rašyti procesinius sprendimus pagal savo suvokimą, vidinį įsitikinimą, įstatymo suvokimą, kadangi teisėjo darbas nėra kaip buhalterio, kur galima naudoti formules, tai ir kūrybos procesas. O kūryboje būtina laisvė. Dėl to niekuomet šitie standartai negali tapti privalomi. Be to, standartų dalis apie tai, kad nevartoti procesiniuose dokumentuose keiksmažodžių ir pan., nesuvokiama protu, nes teisėjais skiriami nepriekaištingos reputacijos profesionalai, kuriems suvokiamas rašymo oficialių dokumentų stilius. Auditorija ne ta, kad reiktų kalbėti apie tokius dalykus standartuose.
  7. Taikyti standartų reikalavimus yra ganėtinai sudėtinga didelės apimties b bylose, nagrinėjamose 1-a instancija
  8. Vargu ar standartai daugeliu atveju turi kokią nors kitą įtaką, išskyrus formalų pastraipų zymejimą. Toks žymėjimas struktūrizuoja dokumentą ir verčia jį kuriantį neprarasti loginių ryšių bei nuoseklumo, leidžia dokumentą konkretinti ir trumpinti bei daryti aiškesnį. Kitų standartų reikalavimų vargu ar kas realybėje paiso. Ir net vargu ar žino.
  9. standartai neturi atkartoti įstatymo nuostatų ir kalbėti apie tai, ką sako ir įstatymas
  10. nėra

13. Kokią teisinę galią turėtų turėti Standartai?

Jūsų komentaras, jei turite:

  1. jokiu būdu ne privalomą, nes pirmininkai ir taip baigia užmaugti su savo tvarkom, tvarkelės, tvarkelytėm, jų papildymais, pakeitimais, patobulinimais ir pakeitimų pakeitimais bei patobulinimų patobulinimais, kurie prieštarauja net proceso nuostatom.
  2. Manau, klausimas ne visai tikslus. Nekeičiant proceso įstatymų teisiškai įmanoma tik rekomendacinė galia ir jokia kitokia.
  3. manau, kad tik rekomendacinę tiems teisėjams ir padėjėjams, kuriems tai padeda aiškiai reikšti mintis
  4. Tikiu, kad kūrybingas teisėjas gali parašyti geriau negu pagal standartą. Už tai jam taikyti sankcijas, padarius standartą privalomu ?
  5. Galia de jure rekomendacinė, tačiau de facto turėtų būti privaloma

14. Ar Standartų laikymosi įvertinimas turėtų būti vidinio administravimo teismuose priemonė?

Jūsų komentaras, jei turite:

  1. nemanau, tai būti tik dar vienas įrankis pirmininkam smaugti teisėjus - nes gilintis į sprendimo kokybę nereikėtų, užtektų punktus suskaičiuoti ar patikrinti, supunktuotas jis ten ar nesupunktuotas.
  2. tik iš dalies, atsižvelgiant į konkrečius nustatomus trūkumus teisjėo procesiniusoe sprendimuose, kurie aiškiai neatitinka Standartų reikalavimų.
  3. Ne visada
  4. Turėtų būti atsižvelgta per teisėjo veiklos vertinimą, čia teisėjo darbo rodiklis ne įstaigos. Teismo administracija neturi svertų įpareigoti teisėją laikytis rekomenduojamų taisyklių.
  5. standartų laikymosi vertinimas yra subjektyvaus pobūdžio ir toks vertinimas nedera su teisėjo jurisdikcinės veiklos nepriklausomumu.
  6. Standartų laikymosi įvertinimas neturėtų būti vidinio administravimo teismuose priemone. Motyvai iš esmė tokie pat kaip ir 8 punkto pastabose. Papildomai pažymiu, kad jeigu tai būtų vidinio administravimo priemonė, tai būtų dar vienas pretekstas ir įrankis pirmininkams smaugti teisėjus su savo nepamatuotais ir neapgalvotais reikalavimais.
  7. Tokia praktika tik suteiktų dar vieną nereikalingą ir net pavojingą instrumentą pirmininkų rankose. Visas teisėjo darbo kokybės vertinimas ir taip apsiriboja vien išorinių techninių ar procesinių reikalavimų vykdymo peržiūra. Standartai standartizuoja, o prievarta įgyvendinami standartai, iškelti į vienintelį svarbos rangą, absoliučiai žudo kūrybingumą, be kurio geras teisėjas neįmanomas.

15. Kokias papildomas priemones, Jūsų manymu, reikėtų taikyti, kad Standartų įgyvendinimas taptų efektyvesnis ir veiksmingesnis? (galima žymėti kelis atsakymus):

Jūsų komentaras, jei turite:

  1. Reikalingas laikas, kad standartų normos "įaugtų" į vidinę sprendimų rašymo kultūrą. Tai nuosekliai vyksta.
  2. Jokiu būdu ne vertinant teisėjų karjerą, nes tokiu būdu sukursime mechanizmą, kai formai, o ne turiniui bus teikiama pirmenybė, juk atitiktį formai lengviausia patikrinti.
  3. kam to formalizmo?
  4. sukurti šablonų formas
  5. visi aukščiau išvardinti variantai tik patvirtina mano nuogąstavimus, kad Standartai (iš didžiosios raidės) tampa daug svarbesni už teisingumą ir teisme dirbančius žmones bei jų sugebėjimą kūrybiškai ir protingai dirbti
  6. atsisakyti standartizavimo kaip imperatyvo ir kalbėti tik apie rekomendacinį jo pobūdį.
  7. Papildomas teisėjų etatų skaičius, kur darbo krūvis didžiausias
  8. Užtikrinti tinkamas darbo sąlygas
  9. galbūt daugiau aiškinti apie tai, kokia yra tų standartų esmė, prasmė ir paskirtis. Dabar iš tikrųjų lieka neaišku, kodėl tas nuosprendis negali būti nesupunktuotas, kodėl jį reikia būtinai supunktuoti? Jeigu nuosprendyje yra viskas, ko reikalauja teisės aktai, tai kodėl nesupunktuotas nuosprendis yra blogiau, nei nesupunktuotas? Gal būtų galima paadryti kokia standartizuota konpiuterinę anketą ar forma, kurią tik užpildai online režimu, atitinkamai užpildydamas tuščius laukelius, paspaudi apačioje mygtuką "išsaugoti" ir štai jums suformuotas nuosprendis, kuris iš karto atsiranda ir LITEK ir reikiamuose registruose :)
  10. Jeigu geras teisėjas lygu geras paslaugos pardavėjas, o teismas - gera gerų paslaugų parduotuvė, tada visos išvardintos priemonės tinka.
…Daugiau…

16. Ar Standartų laikymasis buvo vertinamas atliekant Jūsų kaip teisėjo veiklos vertinimą pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymą?

17. Ar Standartų laikymasis buvo vertinamas Jums siekiant karjeros teismuose?

18.Ar Jums teko susidurti su situacija, kai Standartų laikymasis buvo vertinamas administravimo teismuose procedūrų (pagal Teisėjų tarybos patvirtintus Administravimo teismuose nuostatus) metu:

Jūsų komentaras, jei turite:

  1. vykdant planinius teismo veiklos vertinimus
  2. -

19. Ar ir kaip, Jūsų nuomone, turėtų būti vykdoma Standartų laikymosi stebėsena (monitoringas)? (galima žymėti kelis atsakymus):

Sukurk savo anketą