Kiekybinis klausimynas ne teismų darbuotojams dėl Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų (toliau – Standartai) taikymo

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, pagal sutartį Nr. 41P-172A-(4.11) / TPS-2200-2085 su Nacionaline teismų administracija, įgyvendindamas projektą „Teismų procesinių sprendimų kokybės standartų taikymo studijos parengimas ir mokymų organizavimas“, vykdo apklausą, kurios tikslas – įvertinti Teisėjų tarybos 2016 m. patvirtintų Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų laikymąsi, jų kokybę, įtaką teismų procesiniams sprendimams bei tobulinimo galimybes. Maloniai kviečiame dalyvauti šioje apklausoje.

Anketa neprieinama

1. Jūs esate:

2. Kiek dažnai skaitote Lietuvos teismų procesinius sprendimus:

3. Ar žinojote, kad 2016 metais Teisėjų taryba patvirtino Standartus?

4. Ar esate susipažinęs su Standartų turiniu?

5. Kokius Standartų turinio trūkumus įžvelgiate? (galima žymėti kelis atsakymus):

Jūsų komentaras, jeigu turite:

  1. Neįžvelgiu trūkumų
  2. neturiu nuomonės
  3. Esminių trūkumų neįžvelgiau
  4. turinio trūkumų neįžvelgiu
  5. nesu susipažinusi su Standartais
  6. Standartai riboja teisėjo individualumą, rengiant teismo sprendimą.
  7. Nuostatos yra neaiškios ir turi prieštaravimų, pavyzdžiui Standartų 8 psl. pateiktas pavyzdys: " atsakovės atstovui <...>, trečiojo asmens <...> atstovui <...>," - nesuprantama, kodėl analogiškoje situacijoje nereikia nurodyti atsakovės vardo pavardės, o trečiojo suinteresuoto asmens vardą ir pavardę nurodyti reikia. Standartuose neaptarta, ar aprašomojoje dalyje žodžių junginio "uždaroji akcinė bendrovė" trumpinį "UAB" reikia iš pradžių nurodyti skliausteliuose, ar galima iš karto rašyti UAB (tas pats ir su Standartų 28 punktu dėl įstatymų pavadinimų rašymo - t. y. ar reikia nurodyti: "toliau- ir Advokatūros įstatymas". Taip pat neaišku, ar tam tikros Standartų taikomos apeliacine tvarka nagrinėjamoms administracinių teisės pažeidimų byloms, kitoms nutartims, priimamoms ikiteisminio tyrimo metu (pvz. ar jų pastraipos taip pat turi būti numeruojamos).
  8. Nors standartuose nurodytos atitinkamos gairės, jų ne visada yra laikomasi. Tarki, yra suformuota, kad nukrypstant nuo teismų suformuotos praktikos, pagrindžiamas toks nukrypimas - tačiau yra bylų, kur apeliacinės instancijos teismas apskritai net nemini fakto, kad jau yra suformuota praktika.
  9. Dalis standartų nuostatų nevisiškai atitinka teisės aktų nuostatų (pavyzdžiui, 42 p. nuorodos į bylos tomus neatitinka LST ISO 690 standarto „Dokumentai. Bibliografinės nuorodos. Turinys, forma ir sandara“, reikalavimas juridinių asmenų teisinę formą nusakančius žodžius pavadinime rašyti pilnais žodžiais, nors juridinio asmens pavadinimas susideda iš santrumpos, iškraipo jų pavadinimus).

6. Ar ir kaip, Jūsų nuomone, turėtų būti vykdoma Standartų laikymosi stebėsena (monitoringas)? (galima žymėti kelis atsakymus):

Jūsų pasiūlymai ar komentarai, jei turite, dėl galimų Standartų laikymosi stebėsenos (monitoringo) priemonių:

  1. Standartai yra rekomendacinio tipo dokumentas, todėl jo laikymasis negali būti privalomas ar tuo labiau kriterijumi vertinant teisėjo/padėjėjo veiklą.
  2. Skirti didesnį dėmesį apylinkių teismų sprendimams.
  3. Manau, jog geriausias būdas vykdyti stebėseną yra identifikuoti klaidas ir nurodyti, kaip jos turėtų būti taisomos. Kadangi taikant Standartus visada gali iškilti klausimų, reikėtų asmens, su kuriuo būtų galima konsultuotis dėl Standartų nuostatų taikymo. Seminarai turėtų būti 2 rūšių - dėl techninių sprendimui keliamų reikalavimų ir dėl paties sprendimo turiniui keliamų reikalavimų.

7. Maloniai prašome pateikti savo nuomonę apie Lietuvos teismų procesinių sprendimų kokybės pokytį per praėjusius trejus metus pagal bylų kategorijas:

8. Kaip vertinate bendrą Lietuvos teismų procesinių sprendimų kokybės lygį atskirose jos srityse?

9. Jūsų manymu, per praėjusius trejus metus, bendrai vertinant Lietuvos teismų procesinių sprendimų kokybės lygį, kokiose srityse jų kokybė pagerėjo (galima pažymėti kelis atsakymus):

Jūsų komentaras, jei turite:

  1. Nepakito
  2. nežinau, 3 metai yra per trumpas laiko tarpas, kad būtų galima konstatuoti kokius nors reikšmingus pokyčius
  3. Manau, kad kokybė prastėjo
  4. nežinau
  5. Standartų taikymas padeda kalbos kultūros ir formalaus tvarkingumo požiūriu. Tačiau didelės įtakos sprendimo turiniui nedaro. Aukštesnės instancijos teismams taikant numeravimą sprendimai tapo nuoseklesni.
  6. manau, kad negerėjo
  7. Kokybė nepagerėjo.
  8. Nei vienoi. Neskaitat, tai jog visi teisejai ignoruoja pagrindinius (Visatos Istatymus) Konstitucijos postulatus, kuriuos privalo vykdyti remdamiesi Amzinosiomis Vertybemis. Deje dizioji mase neturi ne menkiausio supratimo.

10. Kokią teisinę galią turėtų turėti Standartai?

Jūsų komentaras, jei turite:

  1. Esama situacijų, kai teisininkams į pareigybės aprašymą įrašoma pareiga ruošti dokumentus pagal Standartų reikalavimus. Manau tokia praktika nėra gera, nes asmenims, kurie tuos dokumentus taiso ir pasirašo toks reikalavimas nebūna taikomas. be to, patys Standartai nėra visiškai aiškūs (visų atvejų turbūt niekada nebus įmanoma aptarti Standarduose, jie labiau nurodo principus - ypač kalbant apie sprendimo turinį, kuris atsižvelgiant į kiekvieną bylą gali skirtis), todėl šioje stadijoje jie gali turėti tik rekomendacinę galią.
  2. Privalomą, kadangi šiuo metu, nors standartai galioja, iš sprendimų/ nutarčių turinio akivaizdu, kad jų nėra laikomasi.

11. Kokias priemones siūlytumėte taikyti, kad Lietuvos teismų procesinių sprendimų kokybė gerėtų (pasirinkite ne daugiau kaip tris svarbiausias priemones):

Jūsų komentaras, jei turite:

  1. Nuokrypių nuo teismų praktikos analizė ir išvadų jiems taisyti arba ne teikimas
  2. Didesni žmogiškieji ištekliai teismų sistemoje, ypač didžiųjų miestų apylinkių, apygardų teismų ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriuose.
  3. Teisėjų kvalifikacijos specifinėse srityse kėlimas (finansinių priemonių rinkos ir pan.)
  4. Sprendimų kokybė ne tik priklauso nuo teisėjų, bet ir nuo visų proceso šalių, taip pat nuo teisėjams tenkančio krūvio ir jų nepriklausomumo
  5. Skaidri teisėjų atranka (šiuo metu ji tokia nėra); aukštų standartų teisėjams taikymas, teisėjų kaita
  6. lietuvių teisinės kalbos mokymai
  7. prisiekusiųjų instituto įvedimas
  8. Visuomenės nuomonės formavimas
  9. Šiuo metu Standartuose yra labai daug pavyzdžių. Naudingiau būtų parengti po vieną užbaigtą teismo sprendimo formą kiekvienai bylos rūšiai pagal instancijas (pvz., šablonas baudžiamajai bylai pirmosios instancijos teisme ir pan.). Taip pat svarbu užtikrinti, kad aukščiausios instancijos teismai kruopščiai taikytų Standartų reikalavimus, kad esant neaiškumams būtų galima imti pavyzdį iš jų sprendimų. Be to, svarbu užtikrinti, kad tinkamą teisėjų padėjėjų darbo krūvio paskirstymą.
  10. Griežtesnis teisėjų veiklos vertinimas. Visi garsiai kalba apie kai kuriuos teisėjus, bet jie kaip dirbo, taip dirba. Karjeros nesudaro, bet apylinkių teismuose jų absurdiškus veiksmus ir sprendimus tenka sugerti aukštesnių instancijų teismams...
…Daugiau…

12. Jūsų manymu, vertinant bendrai, Standartai prisidėjo didinant pasitikėjimą teismais?

Jūsų komentaras, jei turite:

  1. Iš dalies taip, bet jų taikymo kontrolė turi būti dar platesnė
  2. Ne teisininkai apie Standartus nežino, o po Standartų patvritinimo, mano nuomone, sprendimų kokybė (turinio, ne formos požiūriu) nepasikeitė tiek stipriai, kad tai pajaustų/pamatytų visuomenė. Standartai - ganėtinai abstraktūs, apibrėžti vertinamaisiais požymiais (kaip pvz., teismo sprendimų motyvų pakankamumo kriterijus), kartais sudėtinga nustatyti, ar tokių standartų yra laikomasi.
  3. Pasitikėjimą teismais skatina taisyklinga lietuvių kalba parašyti ir suprantami teismų sprendimai. Tam, kad sprendimas būtų suprantamas jis turi būti: trumpas (reikėtų trumpinti aprašomąją dalį, nes dažnai ten tiesiog atkartojamos nustatytos faktinės aplinkybės ar teisinis reglamentavimas, kuris yra nurodomas motyvacijoje), aiškios struktūros (motyvuojamoji dalis turėtų būti sudaryta iš aiškių struktūrinių dalių - dėl ko kilo ginčas; nustatytos faktinės aplinkybės; kokie teisės aktai (jų nuostatos) taikomi; teismų praktika; esamos situacijos įvertinimas ir išvadų padarymas).
  4. Prisidėjo 2016-2017 m., tačiau kuo toliau, tuo standartai vis labiau užmirštami.
  5. Ne standartai, o teisėjų kompetencija ir blaivus protas priimant sprendimus gali didinti pasitikėjimą teismais.
  6. Deja, ar ne.
Sukurk savo anketą