Jei taip, kuo pasireiškia tas skirtumas, kokius pakitimus pastebite? Jei ne, nepildykite.
Skursta lietuvių kalba.
Kalba skurdėja, mažėja vaizdingumo, meniškesnių aprašymų. Tačiau, žinoma, yra visokių rašytojų, tad manau, jog būtų neteisinga "nurašyti" visą jaunąją kartą kaip neišprususią ir neišsilavinusią. Šiuolaikinių autorių kūriniai yra savotiškai žavūs ir intriguojantys. Kūrėjų kalba praranda išskirtinai lietuviškus žodžius ir išsireiškimus dėl to, jog šiomis dienomis nereikia stengtis išlaikyti mūsų kalbos, jai negresia tokie pavojai kaip kuriant mūsų senosios kultūros atstovams
Visuomenėje išpopuliarėja nauji žodžiai, kurie bėgant metams yra, ir bus įtraukiami į žodynus.
Žiūrint, apie kurį laikotarpį kalbėsime. Lietuvių kalbos istorija labai įvairi: buvo laikotarpių, kai kalbos taisyklingumas laikytas didžiausia vertybe, siekta ją gryninti, atsikratyti svetimybių, bet būta ir tokių laikų, kai kalbą darkė svetimybės iš lenkų, rusų kalbos.
Neseniai skaičiau Mato Šalčiaus knygą „Svečiuose pas 40 tautų“, parašytą XX a. pradžioje. Puikiai iliustruoja skirtumą tarp šiuolaikinės ir to meto lietuvių kalbos (šiuolaikinės kalbos nenaudai :): daug lietuviškų žodžių (dabar jau pamirštų arba neprigijusių).
Senovinė ? čia kuri ? Pagonių laikų ?
Dauguma žodžiu skiriasi, palyginkite, kad ir Mažvydo rašybą su dabartiniais rašytojais? Manau galima atrasti ne vieną ir ne du žodelius kitokius kuriems reikėtų paaiškinimo.
senoviniame žodyne daug svetimybių, senuose leidiniuose naudojama kirilica.
Dabartinė literatūra "turtingesnė".
Daugelis žodžių yra nebevartojami, tačiau manau, kad anksčiau lietuvių kalbai didelę įtaką darė rusų ir ypač lenkų kalba. Kad ir paėmus K. Donelaičio "Metus", šiuolaikinis paauglys sunkiai supranta kai kuriuos terminus, hegzometrą.
Atsiranda nauji daiktai, todėl ir jų pavadinimai, taip pat plinta užsienio naujovės, įvykiai ir pan. (ypač per internetą).