Kaip Lietuvos ugdymo įstaigose pavyksta įgyvendinti Švietimo įstatyme iškeltą prioritetinį tikslą .
7.Jūsų pasiūlymai, ką reikėtų keisti mokyklos gyvenime, kad efektyviau būtų įgyvendinami švietimo tikslai:išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą ir stiprinti visuomenės galias, užtikrinant aplinkos ir žmogiškųjų išteklių plėtrą?
.Daugiau dėmesio skirti mokinių dvasiniam ugdymui, komplektuoti mažesnes klases, skatinti ne konkurenciją, bet mokinių savitarpio pagalbą , pabrėžti mokinių pareigas, o ne tik teises, kelti mokytojų kvalifikaciją, palengvinti kai kurių dalykų programas. O svarbiausia, sugrąžinti mokytojų statusą – jie, kaip ir tėvai, nėra paslaugų teikėjai. Jie yra asmenybių ugdytojai, žmogiškų vertybių puoselėtojai,
Mokinys turi saugiai jaustis ugdymo įstaigoje t.y. kurti saugumo atmosferą,-be smurto,patyčių.
Mokinys turi jausti pagarbą Mokytojui,-jeigu šito nėra, bet kokia ugdymo sistema tampa beverte.
Šitas tikslas yra nepasiekiamas. Jį rašė nemokšos, nes jie išmokyti šitos absurdiškos Švietimo sistemos. Ir tai daro ne vaikas 11 ar 12 metų, tai daro suaugę žmonės. Aš užduočiau tokiam šio sakinio autoriui tokią užduotį: "Prašau pademonstruokite man "Patriotiškai nusiteikusį žmogų". Kad pasiruošti jūs turite net 5 minutes". Iš kur jūs paimsite matą, kad pamatuoti, ar mokinys baigęs mokyklą yra patriotiškai nusiteikęs, ar nepatriotiškai?
Tas autorius, kuris sukūrė šitą nesąmonę, neskiria idėjos nuo tikslo. Tikslas yra labai paprastas dalykas, todėl neįvardinant tas vertybines orientacijas, neįmanoma pasiekti ir tikslo. Paklauskite mokytojų, kokia yra aukščiausia vertybė žmogui ir apie 90 procentų mokytojų įvardins skirtingus dalykus. "Išlavinti šiuolaikinę socialinę kompetenciją" yra niekam nesuprantamas dalykas, nes šito neturi net politikai.
Mokinys mokykloje privalo išmokti kaip reikia mokytis. Išmokęs kaip reikia mokytis, jis gali išmokti bet kokio dalyko, kas ir suteiks galimybę būti savarankišku. Jis galės būti kompetetingu, nes tai yra etikos problema, o svarbiausia jis geriau sugebės dirbti drauge su kitais, geriau sugebės siekti bendro tikslo ir aukštų rezultatų, ir tada jis galės būti savo Tėvynės ir jos gerovės patriotu, nes tam jis turės visus tuos instrumentus, kurie reikalingi kuriant savo laimingą gyvenimą. Nes būtent mokykla bus jo išmokiusi būti savo laimingo gyvenimo kalviu.
Mokykla turi turėti aiškų pagaminimo produktą. Aš jį žinau, bet, atleiskit, negaliu sakyti, nes tai yra profesinė paslaptis.
Mano nuomone, labiau mokinių ugdymas turėtų būti orientuotas į integruotą dalykų mokymąsi, o ne atskirą, kaip yra šiandien. Mokyklose labiau erdvės galėtų būti skiriama praktikai, edukacijai, išvykoms. Koks dabar yra mokyklų krepšelis, tai absurdas, nes mažesnės mokyklos neturi jokių galimybių nei priemonėms, nei edukacijai, nei išvykoms. O po to stebimės, kodėl kaime žmonės nusivylę gyvenimu.
Būtinas teigiamas visuomenės pavyzdys.
Mokykla - visuomenės produktas.
Speciali - sąžininga švietimo mokymo įstaigų vadovų, mokytojų atranka
Mokyklų administracija turėtų palankiau žiūrėti į mokytoją, o mokytojas - į mokinį. Mokytojas turėtų būti mokiniui Šviesos Nešėjas, o ne žinių (dažnai pasenusių ir beprasmių) šaltiniu, perteikėju ir tikrintoju. Svarbiausia - kad į mokyklas ateitų šio darbo entuziastai-profesionalai, o ne eiliniai "amatininkai", dirbantys mokyklose, nes niekur kitur netinka.
stiprinti mokytojo statuso verte, sviestis patiems pedagogams, mazesnis mokiniu kiekis klaseje
Ši formuluotė - siaubinga utopija.
Kada mes, mokytojai ir mokiniai, jaučiamės gerai? Atsakau: kai veikiame savo noru, savu tempu, pagal savo galimybes, kai turime teisę į klaidas, į savaiminį atradimą, kai turime kompetentingos pagalbos, kai galime ramiai bendradarbiauti, kai esame įvertinti....