Kaip Lietuvos ugdymo įstaigose pavyksta įgyvendinti Švietimo įstatyme iškeltą prioritetinį tikslą .

1.Gyvenimo tikrovė: nestabilios arba nepilnos šeimos, moralinis visuomenės nuosmukis, socialinė nelygybė, ateities neužtikrintumas, valdžios nekompetencija, ir t.t.- akivaizdžiai prieštarauja švietimo siekiamiems tikslams. 2.Žiniasklaida, televizija , internetas neskatina siekti šių tikslų, bet atvirkščiai, formuoja ir ugdo priešingas vertybes. 3.Nepabaigiamos švietimo reformos, vykdomos asmenų, visiškai neturinčių praktinės darbo mokykloje patirties.

1.Suaugusiojo nepagarba ugdytiniui. 2.Ugdytojo kompetencijos stoka. 3.Neigiamas mokyklos mikroklimatas.

1) DABARTINIS MOKYMO PROCESAS YRA SUKURTAS PAGAL AUTORITETUS. 2) Daugelį atvejų, mokymo procesas yra priklausomas nuo mokytojo pažiūrų, kvalifikacijos ir netgi emocijų. Mokymo procesas negali priklausyti nuo jokių subjektyvių faktorių. 3) Turi būti perkvalifikuoti visi pedagogai be išimties. Jie turi būti išmokyti idealiai organizuoti mokymosi procesą pagal numatytus ir nustatytus aukščiausio lygio standartus, o ne prikurti iš savo galvos. Mokinys turi gauti žinias, o ne mokytojo aimanų ir kitokių neišlavintų emocijų šiupinį. 4) Pagrindinė problema mokykloje ETIKOS kabineto nebuvimas ir ETIKOS standartų netaikymas tiek mokytojui, tiek direktoriui, tiek mokiniui, tiek tėvams. ETIKOS standartai turi būti vienodi visiems. Ir šitą procesą privalo valdyti ETIKOS specialistė. Ne psichologė su savo nukrypimais, ne socialinė darbuotoja, kuri yra išmokyta pagal psichologų teorijas, neturinčias gyvenime jokio realaus pritaikymo, o ETIKOS specialistė, kuri ir sukuria tą visą geranoriškumo ir pagarbos vieno kitam atmosferą mokykloje. Joks mokyklos direktorius ar klasės vadovė neturi teisės užsiimti etikos klausimais. Ji gali tik parašyti į Etikos skyrių ataskaitą ar dar kokios nors formos pranešimą apie netinkamą to ar kito mokinio elgesį. Negali būti jokių mokinių pasmerkimo, jokių kolektyvinių susirinkimų, kur yra linčiuojamas tas ar kitas mokinys. Tai yra tik Etikos specialistės darbas ir pokalbis su tokiu mokiniu akis į akį.

Mokytojo darbo nuvertinimas Per dideli reikalavimai "iš viršaus" Mokyklinių baldų nepritaikymas prie kūrybiško darbo

Pokyčiai dėl pokyčių. Ugdymo procesą stabilizuojanti sistema. Agresyvus visuomenės spaudimas.

1.Nesąžiningumas 2.Kompetencijos trūkumas(iš dalies) 3.Speciali švietimo mokymo vadovų, mokytojų atranka

1. Mokytojo neigiamas požiūris į mokinį, išsankstinis nusistatymas; 2. Mokyklose vyraujanti ydinga sistema, kur mokytojas turi daug papildomų darbų (kartais administracinių, nesusijusių su pamoka); 3. Mokytojų išsilavinimo, apsiskaitymo ir teorijos išmanymo stoka.

mokytojas nera pakankamai vertinamas, tiek tevu, tiek visuomeneje, taip pat klaseje neturi drausminimui reikalingu igaliojimu; per didelis klaseje esanciu mokiniu skaicius, pats mokytojas daznai yra nusivyles savo pedagogine praktika

Sureikšmintas dėmesys galutiniam ugdymo(si) rezultatui - 10, 12 kl. egzaminams. Per dideli mokytojų krūviai (antraip neišgyvensi). "Pakrikusios" šeimos ir visuomenės vertybinės nuostatos.

Per didelis mokinių skaičius klasėse (30 mok.). Per dideli mokom.dalyko programos reikalavimai, todėl per mažai laiko lieka mokinių refleksijai, pokalbiui, diskusijai. Realybė, rodanti, jog laimi akiplėšos arba turintys pinigų ar galingą užnugarį.