Dalyviai nesusipažinę su darbuotojų/administracijos veikla.
Trūkumai: per mažai laiko, viskas atlikta skubotai.
Privalumas: jau pati idėja yra privalumas.
nepatiko, turėjom per daug laiko, o mano vaidmuo buvo toks, kokio niekada nenorėčiau atlikti savo SA, nes neatitinku reikalingų būdo savybių
apšnekėjome per aptarimą.
daugiau kuratoriu ir moderatoriu
Viskas buvo labai tikroviška, ir pagaliausuvoktas visas biurokratinis mechanizmas. labai tenkino mane visa simuliacija.
Suvokimas, kad SA turi girdėti, ką sako studžiai ir veikti labai vieningai, turėdami bendrą tikslą prieš akis.
buvo daug laisvo laiko
1. Neišdirbta iki pabaigos, buvo daug neaiškumų. PVZ: dėl apeliacijų. Gavau Apeliacijos komisijos nuostatus, kuriuose aiškiai parašyta, jog apeliacija pateikiama studijų prorektoriui, tuomet rektoriaus teikimu renkama komisija. Tačiau realiai buvo jog prorektorius jokios komisijos nešaukė, komisija vyko dekanate.
2. Fakultetų, studijų programų pavadinimai beveik visada nesutapo. Mano fakultete buvo 5 studijų programos, tačiau kai gavau studentų laiškus pasirodė jog yra kur kas daugiau. Buvo sunku argumentuotai šnekėt dekanate, kai gauni programą, kurios nėra ir bandai įrodyt kitaip.
3. Tikriausiai vaidmenis paskirstėt burtų tvarka. Manau, jog reikėtų daryti kitaip: FSA pirmininkus, prezidentę, dekanus, prorektorius ir rektorių simuliuoti paskirsti žmones, kurie turi vadovaujamo darbo patirties organizacijoje ir gali tvirtai atstovauti ir gerai sureguliuoti savo komandos darbą. Buvo sunku komunikuoti,tad manau toks vaidmenų paskirstymas sumažintų šią problemą.
4. Buvo užduotis "prakišti" kokią nors idėją iki senato, o senate tvirtins arba ne. Nebuvo labai sunku padaryt pirmą žingsnį, tačiau kai prorektorius silpnai pristato idėją senate, nėra pagarbos jam iš profesorių, kitų prorektorių, nėra net menkiausios galimybės tikėtis pegalės. Siūlymas: vaidmenų lapuose prirašyti, jog pvz. rektorius ir kažkoks prorektorius tau yra autoritetas, ir neįpatingai svarbu ką pasakė, svarbu kas pasakė. Taip ir yra realybėj, tad įgyvendinus šią mintį simliacija dar labiau priartėtų prie realybės.
5. Senių nesąmonės. Pykit nepykit, bet kai prasidėjo "maištas" tai pasidarė pikta. Ne dėl to, kad sugalvojo nuversti SA tarybą, bet dėl to kaip tai darė. Dar niekad nesu girdėjęs, kad studentai su puodais ateitų ir įsirovę pas rektorių į kabinetą ten aiškintųsi savo santykius(tuo tarpu rektorius nesugebėjo net įsiterpt ir pasakyt kažką protingo ir naudingo). Na bet vienas LSS alumni mane patiko, jog "pas mus BŪTENT taip ir buvo" ir tai pasakė taip užtikrintai, kad privertė pagalvot kodėl šakių ir grėblių neatsinešė. Siūlymas: labai gerai jei norėjo parodyt ekstremalią situaciją. Tačiau turėjo gerai jai pasiruošti, o padarius bet kaip naudos nebuvo. Labai sunku vėl įsijungti ir normaliai simuliuoti po tokių "maištų".
6. Žmonių pasyvumas. Negaliu pateisint žmonių, kurie atvažiuoja šiaip čia pabūti. Susidūrėm ir per simuliaciją. Šią problemą būtina spręsti.