Įsivertinimo (refleksijos) forma mokytojams, skirta įsivertinti konkrečias vertinamąsias sritis (ugdymosi aplinka), vykdant teminį įsivertinimą.
3.2.1. Įrodymai, pastebėjimai, veiklos kokybės įsivertinimo pagrindimas
Visada pasidomiu vaikų gyvenimo kokybę
Domiuosiu vaikų gyvenimo kokybe
Individualiai Domiuosi kiekvienu vaiku, jo gyvrnimu bei išgyvenimais, esama būsena, bendrauju du vaikų tėvais dėl vaiko stipriųjų ir silpnųjų pusių ir t.t.
Stengiamasi ,kad vaikai jaustusi saugūs ir jų poreikiai būtu patenkinami.
Tai labai priklauso ir individualiai nuo kiekvieno vaiko.
Vaikai noriai eina į darželį, aktyviai imasi pasiūlytų veiklų.
Kadangi kiekvienam vaikui svarbus buvimas su suaugusiuoju kuriamas individualus santykis palaikant akių kontaktą, reiškiamas susidomėjimas vaiko veikla, bei įsitraukimas žaidžiant žaidimus tiek stalo, tiek siužetinius-vaidmeninius.
Vaikai jaučiasi saugūs ir mylimi.
Vaikai jaučiasi saugūs, dažnai mus apsikabina, sako, kad myli.
Bendraudama su vaiku palaikau akių kontaktą, gebu išklausyti ir įsiklausyti į vaiko norus, o esant reikalui taikau įvairius nusiraminimo būdus.
Grupėje pasikalbu su vaikais, kartu apžiūrime ir aptariame darbelius, išklausau jų pasakojimų ir istorijų.
Individualiai kalbinu, palaikau pokalbius.
Rytais pasitinku visus su šypsena, palaikau akių kontaktą.
Stengiuosi individualumo su kiekvienu vaikų.
Kuriu su kiekvienu vaiku prieraišų individualų santykį.
Kalbėdama palaikau akių kontaktą su ugdytiniu. Paaiškinu kas mane liūdina, kodėl turime išgirsti vieni kitus, kalbame po viena, mokomės kalbėti ramiu tonu, palaikome su vaikais bendravimo kultūrą, mokomės spręsti iškilusias problemas, skatinu vaikus drąsiai reikšti nuomonę, ją pagrįsti.