Įsivertinimo (refleksijos) forma mokytojams, skirta įsivertinti konkrečias vertinamąsias sritis (ugdymosi aplinka), vykdant teminį įsivertinimą.
3.1.3. Įrodymai, pastebėjimai, veiklos kokybės įsivertinimo pagrindimas
Veiklos atsipalaidavimo erdvė įrengta
Erdvė įrengta atsipalaiduoti
Erdvė įrengta atsipalaidavimui
Grupėse, kur vaikai ir ugdomi ir miega vienoje patalpoje, nėra galimybės fiziškai jiems būti vieniems
Tokių erdvių nėra.
Nėra tokių erdvių, kad vaikai galėtų atsipalaiduoti, apsiraminti, pabūti vieni.
Manyčiau erdvių turėtų būti daugiau, jos turėtų būti atskiros nuo visų veiklų.
Esant mažai grupės patalpai, atsipalaidavimui ir ramybei erdvė minimali.
Nėra sudaryta sąlygų ramybės erdvei.
Aplinkoje nėra atsipalaidavimo erdvės.
Pirmame korpuse nėra. Reikia eiti į kitą korpusą per lauką, o tai padaryti su emociškai nestabiliu vaiku , neįmanoma.
Bendrose įstaigos patalpose yra erdvės sukurtos poilsiui ar atsipalaidavimui: sensorinis kampelis, kuriame vaikai gali naudoti šviesos stalą, šviečiančius žaislus, kilimėlius įvairiais paviršiais, lego ir vaidybos kambarėlyje vaikai ramiai konstruoja, žaidžia su pirštininėm lėlėm, varto knygas, dailės kambarėlyje spalvų pagalba išlieja savo nuotaiką ir emocijas, keletą ramių, kvėpavimo pratimų gali atlikti sporto kambarėlyje, muzikos salėje pasiklausyti muzikos įrašų, pats pamuzikuoti.
Atskiros, saugios erdvės atsipalaidavimui neturime. Vaikai nusiramina būdami kartu bendroje patalpoje.
Erdvės, kur vaikas galėtų pabūti vienas, atsipalaiduoti, neturime.
Vaikai nusiramina atsisėdę ant mokytojos ar mokytojos padėjėjos kėdžių.
Mano nuomone tokių vietų labiausiai trūksta pačiose grupėse ar trūksta priemonių/vietos jų pilnam įrengimui.
Šiai dienai vaikai neturi tokios galimybės vieniems pabūti įrengtoj erdvėj atsipalaidavimui ir ramybei.