Improvizacija- muzikos mokytojo kompetencijos dalis.

Labiau tiktu žodis išlavinti.

kiekvienas jausmus turi, pvz.daugelis mėgsta Stjepan Hauser už jausmingumą, Dimash Kudaibergen už sielos skydį

Kai nori kažko, viską išmoksi. Ar tai bus improvizacija, ar tai bus skraidymas.

Gebėjimas improvizuoti remiasi tam tikrais veiklos algoritmais, įgytais ir iš(si)ugydytais įūdžiais, muzikine patirtimi ir muzikiniu horizontu.

Nes žomus nebent gali tą gebėjimą išlavinti,tačiau vis tiek turi turėti improvizacijos ,, gyslelę"

improvizaciją mokytis galima nuo tam tikrų pagrindinių motyvų, jeigu tai dainavimas. Kitose situacijose ji gali gautis spontaniškai, bet norint gražiai improvizuoti pianinu ar kitu instrumentu, reikalinga labai daug žinių.

pagal kiekvieno gebėjimus improvizacijos detalių kiekis. Keletu momentu žongliruoti galima net šunį išmokyti.

Tai įgūdis. Bandant tai padaryti daug kartų galiausiai perpranti tam tikrą sistemą. Išmoksti girdėti dermę, derinti įvairius garsus bei ritmo elementus.

Improvizacija tai sugebėjimų panaudojimas + vaizduotė ir naujos idėjos. Sugebėjimus gali įgyti kiekvienas , o sukūrus gerą galimybę galima išlaisvinti geras idėjas. Tada niekas netrukdo improvizuoti.

Ugdant savo harmoninę klausą, gilinant polifonijos žinias, manau, kad tikrai įmanoma išmokti improvizacijos, nes visą tai išmanydamas ekspromtu mintyse gali kurti įvairiausius akordų junginius, kurie tarpusavyje derės, net jei bus sugroti visiškai netikėtai.