IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ MOKĖJIMO MOKYTIS GEBĖJIMŲ UGDYMAS SKATINANT JŲ SAVARANKIŠKUMĄ. KLAUSIMYNAS PEDAGOGAMS

Gerbiamas mokytojau,

Esu Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Pradinio ugdymo pedagogikos ir ikimokyklinio ugdymo studijų programos 4 kurso studentė Aistė Kergienė. Atlieku tyrimą, kurio tikslas - pagrįsti ir empiriškai ištirti ikimokyklinio amžiaus vaikų mokėjimo mokytis gebėjimo ugdymo  galimybes darželyje.

Anketa yra anoniminė.

Būsiu dėkinga, jei kiek plačiau pasidalinsite savo asmenine patirtimi ir išsakysite savo nuomonę atsakydami į atviro tipo klausimus, pasidalinsite konkrečiais savo veiklos pavyzdžiais.

Iš anksto dėkoju už atsakymus ir skirtą laiką.

Įvardinkite svarbiausius aspektus, kurie, jūsų manymu, geriausiai apibūdintų ikimokyklinio amžiaus vaikų mokėjimo mokytis gebėjimą.

  1. Atsakingas Savarankiškas Atidus Gebantis susikaupti Žingeidus Dalinai planuojantis savo laiką Bendraujantis ir bendradarbiaujantis su suaugusiais ir bendraamžiais
  2. Vaiko noras ko nors išmokti, atkaklus tikslo siekimas, problemų sprendimas.
  3. Klausinėja, domisi, moka pritaikyti žinias.
  4. Psichinės galios. Gebėjimas koncentruotis, išlaikyti dėmesį. Žingeidumas.
  5. Susidomėjimas Motyvacija Suaugusiųjų įtaka.

Kokiomis savybėmis, jūsų nuomone, turi pasižymėti jūsų ugdytinis, kuris, atitinkamai amžiaus tarpsniui, jau moka mokytis.

  1. Smalsus, judrus, aktyvus, susikaupęs, pasitikintis savo jėgomis, atviras
  2. Atkaklumas, smalsumas, domėjimasis aplinka, infromacijos ieškojimas ir jos pritaikymas.
  3. Smalsumas, gera atmintis, prisimena išgirstą informaciją.
  4. Gebėjimas sukaupti dėmesį, išklausyti užduotį, susikaupti darbui.
  5. Noru mokytis ir suprasti tai, ką mokosi. Mokėjimu ieškoti informacijos pagal savo amžių. Pagalba sau susirandant ar pasirenkant reikiamas priemones.

Įvardinkite, kokių veiklų metu jums atsiveria geriausios galimybės ugdyti vaikų mokėjimo mokytis gebėjimus. Pateikite bent vieną pavyzdį kaip tai vyksta su jūsų vaikais

  1. Labiausiai pavyksta praktinių užduočių metu
  2. Vaikui savarankiškai veikiant, žaidimo metu (su draugu, žaislais) tikriausiai atsiveria geriausios galimybės.
  3. Manau, kad tyrinėjimų veikloje. vaikas dažnai stebėdamas kokį tyrimą, pradeda domėtis, o jeigu būtų taip/ O jeigu kitaip. Tyrėme ledukus, kuris greičiau tirpsta( paprastas ar pabarstytas druska) tai vaikas sugalvojo pabarstyti ir cukrumi.
  4. Atliekant kūrybines užduotis.
  5. Tokiose veiklose, kuomet mokytojas ne vadovauja, o kuria kontekstus ir kartu su vaikais veikia padėdamas, o ne vadovaudamas. Pavyzdžiui, tilto statyba iš lego ir kitų medžiagų - vaikai sudominami tikrų tiltų pavyzdžiais ir keliama problema, kad yra upė per kurią reikia pereiti personažui, bet nėra tilto ir prašoma vaikų pastatyti tiltą, renkantis priemones, bendradarbiaujant, bandant ir nepavykus išbandant vis kitokius būdus.

Kokios, jūsų nuomone, edukacinės aplinkos reikia jūsų grupėje, kad kiek galima geriau būtų ugdomas vaikų mokėjimo mokytis gebėjimas?

  1. 3D grindys, lentos, smart žaidimai, bee bot robotai
  2. Įvairūs veiklų kampeliai (pvz., vaidmeninių žaidimų kampelis, konstravimo ir pan.). Aplinka ir priemonės turi atitikti ugdytinių amžių ir patenkinti jų smalsumą.
  3. Mini laboratorijos
  4. Pakankamai erdvės bendrai veiklai ir asmeninės erdvės, kad galėtų laisvai tvarkytis, judėti, "pabūti su savimi".
  5. Prieinamos priemonės, Palaikantis suaugusiojo vaidmuo - ne vadovavimas, o pagalba Įdomios ir kūrybiškumą skatinančios priemonės - gamtinės, antrinės, tyrinėjimą skatinančios (padidinamieji stiklai, pincetai, pipetės) Vertinami vaiko darbai - grupės aplinka kuriama ne tik pedagogo, bet ir vaiko praturtinant aplinką nuotraukomis, piešiniais, darbais.

Įvardinkite jums labiausiai patinkančias strategijas, kurias taikote ugdant vaikų mokėjimo mokytis gebėjimus. Pateikite pavyzdžių.

  1. Leisti vaikui klysti, leisti vaikui pačiam atrasti sprendimo būdus.
  2. labiausiai patinka vaikams dainos-žaidimai. dainuodami ir rodydami judesiukus greitai ir lengvai įsimena. Pvz. dainelė apie dantukus, rodome judesiukus ir vaikai kartais tai pakartoja praktikoje.
  3. Pasitikėjimo savimi formavimas.
  4. Laisvas vaiko žaidimas - pateikiamos priemonės ir pedagogas įsitraukia į vaiko sugalvotą žaidimą. Steam - tyrinėjimai, eksperimentai apie gamtą, fiziką - pvz: skęsta daiktas ar ne ir pan. Kontekstų kūrimas - paruošiama aplinka sudominanti vaiką, trumpas pirštukų žaidimas, o tuomet bendras visų darbas.

Kas svarbiausia jums kaip pedagogui spontaniškoje vaiko inicijuotoje veikloje?

  1. Vaiko motyvacija, domėjimasis, sprendimų priėmimas.
  2. Svarbiausia paskatinti, nenumesti pusiaukelėje ir leisti pačiam rasti sprendimus.
  3. Kaip vaikas siekia užsibrėžto tikslo, kokiomis priemonėmis. Ar moka dirbti savarankiškai ir komandoje.
  4. Galimybė kartu veikti ir patirti teigiamas emocijas su vaiku kuriant prieraišų ryšį.

Prisiminkite situaciją, kuomet vaikas kreipėsi į jus pagalbos. Kokia tai situacija buvo ir kaip jūs elgėtės?

  1. Vaikas norejo pastatyti ,,namelį", susinešė daug lego kaladėlių, panaudojo kėdes, bet nesugalvojo, kaip padaryti stogą. Tai besidairant ir ieškant tinkamo sprendimo, vaikas pastebėjo skėtį, kuris labai tiko stogui. mano ,,pagalba" buvo kartu ieškoti, klausytis vaiko samprotavimų ir pagirti, kai pavyko. Vaikas buvo labai patenkintas.
  2. Vaikas paprašė padėti užsidėti batus, padrąsinau būdama kartu ir rodydama ant saves ir skatinau užsimauti batus pačiam.

Kokios, jūsų nuomone, svarbios mokytojo veikimo strategijos, kuomet vaikas patiria nesėkmę?

  1. supratingumas, dėmesys, skatinimas ir palaikymas.
  2. Man labiausiai patinka taikyti strategiją ,,kartais nesekmė yra dar geriau nei kai pasiseka". Visada stengiuosi parodyti vaikui, kad ir čia galima rasti būdą išspręsti, tiesiog padaryti kitaip.
  3. Parodymas, kad sunkumus galima įveikti, pagiriamieji žodžiai, skatinimas.
  4. Ne padaryti už vaiką, o nukreipti reikiama linkme.

Kokių sunkumų patiriate ugdydami vaikų gebėjimą mokytis.

  1. Neretai daugumai vaikų trūksta pasitikėjimo savimi, savęs vertinimas būna per didelis arba per mažas.
  2. Sunkumų patiriu su vaikais, kurie patiria namuose hiperglobą, sunku motyvuoti veikti, vaikas laukia kada padarys kiti, nepasitiki savo jėgomis ir kartais bando griauti kitų vaikų padarytus darbus.
  3. Tėvų nesidomėjimas vaiko mokymosi pasiekimais.
  4. Ne visi tėvai sutinka bendradarbiauti ir lavinti vaiko gebėjimą mokytis - dažnai paprasčiau atlikti už vaiką, nei suteikti pakankamai laiko ir erdvės atlikti pačiam.

Kokie pokyčiai jūsų kaip mokytojo veikloje sustiprintų vaikų mokėjimo mokytis gebėjimų ugdymą?

  1. Vienodas vaikų amžius grupėje. Nes mišrioje grupėje vaikus sudėtingiau įtraukti į mokymąsi, vieniems veiklos tempas būna per lėtas arba per greitas ir visa tai gali iššaukti pedagogo nesėkmę.
  2. Padėtų padėjėjas kai kuriose veiklose, tėvelių didesnis įsitraukimas į vaiko ugdymą nesprendžiant už vaiką jo problemų, o padedant vaikui rasti sprendimus pačiam. taip pat daugiau komunikacijos su vaiku, vaikai ateina ,,neišsikalbėję".
  3. Pasitikėjimas vaiko jėgomis, noras įveikti sunkumus, vaiko žinojimas, kad jam teikiama pagalba.
  4. Gilesnis bendradarbiavimas su tėvais. Daugiau laiko skirti veikloms bei jas plėtoti.

Kokios su vaikų mokėjimo mokytis gebėjimų ugdymu susijusios informacijos jums svarbu gauti iš tėvų?

  1. Norėtųsi, kad tėvai labiau pasitikėtų savo vaikais ir leistų jiems patiems bandyti ir klysti. Svarbi visa informacija susijusi su vaikų ugdymu.
  2. Kartais tėvai anksčiau pastebi koks vaiko įsiminimo būdas yra geriausias, ar reikia daugiau vaizdinės informacijos, ar vaikas noriai klausosi ir atsimena, kuo jis pats domisi namuose,
  3. Svarbu gauti tikslią ir teisingą, "nepagražintą" informaciją.
  4. Kaip vaikas elgiasi namuose.

Kaip grupėje pasidžiaugiate vaikų patiriama sėkme? Jei turite susikūrę ritualų, pasidalinkite.

  1. Emometrai, plojimai, karaliaus karūna
  2. vaikas pagiriamas, pasidžiaugiama kartu su juo. kiti vaikai paploja.
  3. kartais darome ,,gerumo" ratą. Kiekvienas pabūna ratelyje, o kiti paglosto, parodo gražų judesį ( oro bučinuką, nykščiuką į viršų, paplojame)
  4. Individualūs pagyrimai, padėkos, pasidžiaugimas kolektyve, asmeninės žinutės.
  5. Pagiriu, kai pasiseka visi pasidžiaugdami paplojame. Tėvai klijuoja lipdukus ant vaikų darbelių su pagyrimu.

Trumpa informacija apie jus: su kokio amžiaus vaikais dirbate, kokia jūsų profesinės veiklos patirtis.

  1. 4-5 metų vaikai, studentė.
  2. Dirbu su 2- 4 m amžiaus grupe. ikimokyklinėje įstaigoje dirbu 9 m.
  3. 5 metų vaikai. patirtis 2 metai.
  4. Dirbu pradinių kl. mokytoja 6 metus, pedagoginis stažas apie 30 metų.
  5. Dirbu su 2-3 metų amžiaus vaikai. 2 metai patirties.
Sukurk savo anketąAtsakyti į šią anketą