4. Ar patiriate psichologinių sunkumų dėl to, kad jūsų vaikelis turi specialiųjų poreikių? Ar jų mažėja, ar daugėja? Kaip tai pasireiškia Jūsų kasdieniniame gyvenime?
Su metais susigyveni su psichologiniai sunkumai ir jų nebepastebi.
yra nelengva,bet ziurint i vaika matant kaip jis auga,padeda pats sau .stengiasi tai iveikti savo jegomis darosi lengviau.
Kartais vargina aplinkinių dėmesys.
Kol kas nepatyriau jokiu psichologiniu sunkumu.
paliko kaikurie draugai.
Viasda bus sunkumu, bet mes ismokome gyventi su sunkumais. Poreikiai truputi dideja, vis bandome ivairiais budais juos palengvinti.
Taip.Vaikui augant didėja ir sunkumai.Kadangi dukra auga sunku ja rūpintis ir fiziškai.Taip pat yra problemų su sveikata,o jei skauda jai tai automatiškai bloga ir visiems šeimos nariams.
Didelių psichologinių sunkumų nepatiriu viskam reikia laiko susitaikyti su negalia, kiek įmanoma stengtis keisti visuomenės požiūrį i neįgaliuosius, visuomenei taip pat reikia laiko susitaikyti su neįgalaisiais esančias šalia.
Mano sūnui jau 12 metų. Per tą laiką žinoma buvo visko. Pradžioje buvo sunkiausia būti tiek ilgai ne namuose. Per pirmuosius metus mes 8 mėn. praleidom ligoninėje. Buvo viena operacija po kitos. Tai jau savaime kėlė psichologinių sunkumų. Vėliau apsipratome, vaiko sveikatėlė normalizavosi, buvo įmanoma gyventi toliau. Tačiau dabar, praėjus tiek laiko, galiu įvertinti. Tai veikia bet kokiu atveju psichologiškai, nerviškai, fiziologiškai.
Iš pradžių buvo sunku. (Dukrai dabar beveik 5 metai.) Bet dabar jau nebe. Psichologinių sunkumų kaip tik mažėja.