Gamtotvarka
Vykdant LIFE programos integruotąjį projektą „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ (Nr. LIFE16 IPE/LT/016), kurį finansuoja Europos Sąjungos LIFE programa ir Lietuvos Respublika, siekiame, kad Natura 2000 tinklo vertingiausių gamtos teritorijų apsauga būtų pilnavertė, stabdanti biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų nykimą bei skatinanti šių funkcijų atkūrimą. Tokiu būdu išsaugosime gamtines buveines, vertingiausias sengires, pelkes, pievas ir jų natūralumą, kuris supo Lietuvos gyventojus nuo senų laikų.
Šios apklausos tikslas – surinkti informaciją apie gamtotvarkos planų, kitų dokumentų numatančių gamtotvarkos priemones rengimo procesus, poreikį keisti, tobulinti rengimo tvarką, išgryninti gerąją praktiką. Taip pat siekiame nustatyti probleminius atvejus, vykdant gamtotvarkos priemones tvarkant Europos Bendrijos svarbos rūšis ir buveines miško žemėse. Jūsų pateikta informacija leis išryškinti didžiausias problemas ir suformuluoti galimus sprendimus bei pasiūlyti teisės aktų pakeitimus, kurie padėtų išspręsti problemas planuojant gamtotvarkos priemones Natura 2000 teritorijose, tvarkant Europos Bendrijos svarbos rūšis ir buveines miško žemėse.
Labai dėkojame už Jūsų sugaištą laiką ir dalyvavimą apklausoje!
Kilus klausimams kreiptis adresu:
Jūsų atstovaujama organizacija?
- Laimutis Šablickas
- Privačių miškų savininkų asociacija (PMSA)
Pagrindinis veiklos sektorius
Savivaldybė, regionas
- Kupiškio
- Lietuva
Kaip manote, ar dabartinė gamtotvarkos planų rengimo tvarka yra tinkama?
Jei manote, kad gamtotvarkos planų rengimo procese yra trūkumų, įvertinkite jų reikšmę
Kiti trūkumai
- Jie dažniausiai rengiami be pagrindinių suinteresuotųjų pusių - žemių ir miškų savininkų ir valdytojo žinios. Netinkamas pagrindinių suinteresuotųjų pusių informavimas apie patį procesą.
Gamtotvarkos planus gali rengti tik didelės organizacijos, turinčios daug ir įvairių ekspertų:
Gamtotvarkos planus gali rengti valstybinių miškų valdytojai:
Ne, nes
- Ne, nes jie atstovaus tik valstybes interesus
- Nes jie automatiškai "angažuoti" mažiau saugoti, o ne protingai naudoti
Gamtotvarkos planus gali rengti saugomų teritorijų direkcijų specialistai:
Ne, nes
- Nes jie automatiškai "angažuoti" saugoti, o ne protingai naudoti
Gamtotvarkos planus gali rengti organizacijos, ekspertai, nepriklausomai nuo jų patirties:
Ar galima nusimatyti reikalingas priemones gamtotvarkai nesant patvirtintų gamtotvarkos planų?
Kita
- Tik turint aiškias kompensacines finansines priemones
Jei taip, įvardinkite kokiais atvejais
Ar gamtotvarkos planų rengėjai atsižvelgia į kitų institucijų, organizacijų pastabas, turimus duomenis rengiant gamtotvarkos planus?
Jei ne, paaiškinkite, kodėl?
Ką konkrečiai siūlytumėte tobulinti, sprendžiant gamtotvarkos planų rengimo klausimus?
- Įdiegti tinkamą pagrindinių suinteruostųjų pusių, žemių ir miško savininkų ir valdytojo informavimą. Sukurti aiškią metodiką, pagal kurią matytųsi aiškios ir konkrečios gamtotvarkos priemonių diegimo socialinės, ekonominės ir ekologinės naudos. Gamtotvakros priemonės turi būti patrauklios jas įgyvendinantiems, priešingu atveju, atsitiks taip, taip yra dabar - tai bus tik lėšų švaistymas ir gamtosaugos kompromitavimas.
Kaip manote, ar gamtotvarkos planų įgyvendinimo procesas sklandus ir be trūkumų?
Jei manote, kad gamtotvarkos planų įgyvendinimo procese yra trūkumų, įvertinkite jų reikšmę
Kiti trūkumai
Ką konkrečiai siūlytumėte tobulinti, sprendžiant gamtotvarkos planų įgyvendinimo klausimus?
Ar įžvelgiate prieštaravimų NATURA 2000 teritorijų tvarkymą miško žemėse reglamentuojančiuose teisės aktuose?
Jei taip nurodykite pagrindines problemas
- Nes Natura2000 teritorijos yra išskirtos tik formaliai, ne įstatymu. Taip padaryta dėl to, kad nemokėti kompensacijų už ūkinės veiklos ribojimus. Kuomet bus įteisinimas per įstatymą, atsiras ir kit prievolė - tinkamai informuoti žemių ir miško savininkus ir valdytoją ir derėtis dėl saugojimo priemonių taikymo. Kol kas Natura2000 teritorijų išskyrimas ir ūkinių priemonių vykdymo uždraudimas jose vertintinas kaip valstybės institucijų, pirmiausiai Saugomų teritorijų tarnybos ir LR aplinkos ministerijos savivalė ir neteisėtas veiksmas. Teigiamai vermin tai, kad dėl tokios betvarkės yra prasidėję teisminiai procesai.
Kaip dažnai Jūsų profesinėje veikloje susiduriate su gamtosauginių ir miško tvarkymo reikalavimų prieštaravimais?
Ar reikia tobulinti Europos Bendrijos svarbos rūšių ir buveinių apsaugos teisinį reglamentavimą?
Ką konkrečiai siūlytumėte tobulinti, sprendžiant Europos Bendrijos svarbos rūšių ir buveinių tvarkymo problemas miško žemėse?
- LR aplinkos ministerija yra parengusi ir pateikusi LR Seimui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektą (Registracijos numeris XIIIP-2031(2)). Šio įstatymo projekte numatyta visuma detaliai aprašytų apribojimų, kurie taikomi miško naudojimui, kai miškai patenka į saugomas teritorijas, kitas apsaugines zonas ar ribas. Taip jame išskirtas atskiras skirsnis miško žemėje taikomoms specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms (trečias skirsnis). Minėtas įstatymo projektas numato (10 str. 1 dalis), kad Specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės sklypui (jo daliai), naujai suformuotam pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) žemės valdos projektus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), taikomos nuo nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą dienos. Tad turi būti numatyta, kad apribojimai taikomi nuo jų į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą dienos ir apsvarstyta galimybė atsisakyti visų apribojimų Miškų ar Saugomų teritorijų įstatymuose, juos perkeliant į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektą. Tai leistų žemės ir miško savininkams gauti visą informaciją iš vieno teisės akto (ir iš vieno registro) apie jų valdomiems sklypams nustatytus apribojimus ir kompensavimo priemones už ūkinės veiklos suvaržymus.
Kaip vertinate Europos Bendrijos svarbos rūšių ir buveinių apsaugą miško žemėse?
Kiti komentarai
- Buveinių apsauga susiduria su keliomis problemomis: 1. Pasitaiko atvejų, kuomet buveinė išskirta nebuvus miške (buveinių ribos "paišomos" ant geoferencinio pagrindo bele kaip (pavyzdžių šimtai, kuomet buveinės ribos baigiasi ties valstybinio/privataus miško sklypo ribomis). 2. Neskiriamas tinkamas finansavimas. Vadovaujantis Buveinių direktyvos 92/43/EEB nuostatomis, įvedant ūkinės veiklos ribojimus, kurie keičia tradicinį ūkininkavmą miškuose, adekvačios, turto vertės sumažėjimą ar dėl ribojimų įvedimo atsiradusias išlaidas kompensuojančios priemonės siūlomos miško savininkui ar valdytojui, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, tokios kaip: kasmetinės ar vienkartinės subsidijos, išmokos, sutartys, mokestinės lengvatos, techninė pagalba, tikslinės investicijos. To pas mus nėra. Tai visiškas nesusipratimas ir prieštaravimas Buvienių direktyvai.