Fenomenais grįsto ugdymo patirtys pradinėse klasėse

Gerbiami pedagogai,

 

Rašau baigiamąjį bakalauro darbą, kurio tema yra ,,Fenomenais grįsto ugdymo patirtys pradinėse klasėse“. Maloniai kviečiu dalyvauti struktūruotame interviu, kurio tikslas – išsiaiškinti, fenomenais grįsto ugdymo taikymo patirtis ir iššūkius pradinėse klasėse.  Ši apklausa yra anoniminė, atsakęs į klausimus asmuo liks nežinomas. Gauti rezultatai bus panaudoti baigiamojo bakalauro darbe.

Tyrimą atlieką Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Pradinio ugdymo pedagogikos ir ikimokyklinio ugdymo IV kurso studentė  Viktorija Rubliova

 

Dėkoju už atsakymus !

1. Kokia Jūsų patirtis fenomenais grįsto ugdymo praktikoje? Kaip nusprendėte įtraukti į ugdymo procesą fenomenais grįstą ugdymą?

  1. Dirbu Šiaurės licėjuje - pirmoje Lietuvos mokykla, pritaikiusią ugdymą, grįstą fenomenų tyrinėjimu. Tad į šį ugdymą įsitraukiau itin lengvai.
  2. Fenomenais grįsto ugdymo praktikoje dalyvauju jau trečioje sesijoje. Nusprendžiau dalyvauti, nes domiuosi naujovėmis.
  3. Šiais mokslo metais skaičiuoju 3 metus kai dirbu su fenomenais. Įdomi patirtis gvildenti problemas, temas iš skirtingų perspektyvų ir domėtis gilyn, atlikti tyrimus. Vaikus labai įtraukia fenomenų tyrinėjimas. Fenomenų nenusprendžiau įtraukti, pakekčiau darbo vietą į naują, kurioje dirbama su fenomenų tyrinėjimais.
  4. Patirtį kaupti pradėjau įsidarbinusi Šiaurės licėjuje. Gavau aiškią informaciją, kas tie fenomenai ir kaip juos įtraukti į ugdymą. Bandymų ir klaidų būdu pradėjau juos taikyti ugdymo procese, pastebėjau pokytį, vaikų susidomėjimą, integralumą, bendradarbiavimą ir pan.
  5. Naudoju metus. Fenomeno tyrinėjimas įgalina mokinį, puikiai integruoja veiklas.
  6. Ugdymo įstaiga, kurioje dirbu taiko šį mokymosi būdą.
  7. Patirtis sąlyginė, nes sunku matuoti kada pradėta taikyti. Anksčiau vadindavau tiesiog projektiniu, kontekstiniu ugdymu ar panašiai, net nenumanydama, kad tai kažkas daugiau. Iniciatyvos kyla iš vaikų, nes demokratinio susirinkimo ar pamokų metu jie kupini idėjų, jaučiasi išgirsti ir jog į jų idėjas atsižvelgiama, todėl jas ir įgyvendiname, leidžiamės į reiškinių tyrinėjimus kartu.
  8. Jokios patirties neturėjau. Visada išbandau viską, kas naujo, mėgstu eksperimenuoti, o toks darbo būdas yra patrauklus ir įdomus man pačiai. Direktorius pasiūlė mokymus. Paklausiau, išbandžiau.
  9. Mokėmės fenomenais savaitę. Buvo įtraukti visi gimnazistai I - IV klasių, apie 400 mokinių. Pasiūlė idėją direktorė.
  10. Dirbu ugdymo įstaigoje, kurioje jis ,,privalomas”:)

2. Kaip organizuojate fenomenais grįstą pamoką ?

  1. Fenomenais grįstą ugdymą organizuojame ciklais arba veiklomis, kai mokiniams suteikiamos sąlygos patiems kelti probleminius klausimus, ir praktinių užsiėmimų dėka ieškoti sprendimų.
  2. Integruoju į ugdymo procesą.
  3. Priklausomai kuri tai pamoka. Jeigu įvadinė, leidžiu vaikams pasirinkti temą/problemą, bendrai nutariame ties kokia problema apsistojame. Minčių lietaus pagalba surenka jau turimas žinias, iškelia naujus klausimus, ieško papildomos informacijos knygose ir internete. Kitoms veiklos (pamokoms) įtraukia susijusias patyrimines edukacijas, ekskursijas, kad vaikai gautų daugiau informacijos ir ja remiantis pradėtų dirbti (tyrinėti savo problemą).
  4. Pamokos tam neužtenka. Aišku, visų pirma viskas prasideda nuo klausimų, informacijos paieškos, tyrimo, praktinės veiklos. Veiklų organizavimas priklauso nuo to kuriame etape esame. Aišku prieš ruošdamasis pamokai gali numatyti tam tikrus dalykus ir tam ruošiesi, bet esi atviras naujai pamokos krypčiai, nes daug idėjų pateikia patys mokiniai.
  5. Neribojant laiko, vietos.
  6. Per patiriminias veiklas.
  7. Dažniausiai tai būna pamokų ciklas, vienos nepakanka. Arba mėnesio trukmės projektas. Viskas kyla kažkam pasiūlius idėją, o tuomet skiriame laiko pasiruošti. Pavyzdžiui, kilus idėjai surengti mokslo mugę ar viktoriną, intensyviai diskutuojame o kas tame galėtų būti, skirstomės rolėmis kas už ką atsakingas, skaitome reikalingą medžiagą, atliekame užduotis, įtraukiame tėvelius ir galų gale pristatome rezultatą.
  8. Dirbu su pradinukais. Tvarkaraščio specialaus nedarau, tiesiog įspėju vaikus ir tėvus, kad pradedadame darbą arba dirbsime su fenomenais ir visi žino, kad visą dieną bus fenomenai. Jokių vadovėlių mokiniasi nesineša, turi tik vieną atskirą sąsiuvinį skirtą frenomenams tyrinėti. Jeigu pavyksta susitarti ir jei yra poreikis, mokytojai dalykininkai taip pat savo pamokose dirba su fenomenais.
  9. Mokiniai ateina su iškilusiais klausimais. Vyksta pamoka- konsultacija.
  10. Moksliniais tyrimais, eksperimentais, patyriminiu metodu ir kt.

3. Su kokiais iššūkiais susiduriate taikydami fenomenais grįstą ugdymą su savo klasės mokiniais? Kaip juos sprendžiate?

  1. Tikiu, kad taikant fenomenais grįstą ugdymą, mokytojo vaidmuo itin reikšmingas: nukreipti, sudaryti sąlygas, motyvuoti ir pan. Tad pasiruošimas fenomenų tyrinėjimui, mokomosios bazės, metodinės medžiagos parengimas, veiklų organizavimas, svečių koordinavimas ir pan. - užima daugiausiai laiko. Bet tai nėra iššūkis, o galimybė.
  2. Didžiausias iššūkis yra laiko trūkumas.
  3. Sudėtinga, kai mokiniai praleidžia pamokas. Patys gailisi, kad kažką praleido, nedalyvavo kažkuriame procese. Būna sunkumų paskirstant darbą, skiriasi mokinių darbo tempas, suvokimas. Kartais skiriu užduotis pagal mokinių gebėjimus, kas yra tiksliųjų mokslų gerbėjai skaičiuoja rezultatus, mėgstantys bendrauti atlieka apklausa, meniški mokiniai kuria dekoracijas pristatymas, generuoja idėjas.
  4. Didžiausias iššūkis informacijos paieškos, nes dažnai iškilę klausimai, problemos reikalauja daug mokytojo pasiruošimo, apmąstymų.
  5. Ne visada paprasta dėl laiko stygiaus.
  6. Vaikų gebėjimas sugeneruoti probleminį klausimą. Tenka šį darbą atlikti pačiai.
  7. Ne visi mokiniai drąsūs ir šnekūs, yra ir jautrių, nedrąsiai besijaučiančių grupėje, todėl mokytojas-mentorius būtinas procesams inicijuoti. Dažniausiai tenka netiesiogiai pateikti pasiūlymų, kad visi įsitrauktų ar užuominų.
  8. Turėjome tik vieną fenomeną. Dirbome virš 2 savaičių. Kiaip pirmai patirčiai, manau viskas vyko sklandžiai.
  9. Ne visi mokytojai ir mokiniai noriai pereina iš tradicinės pamokos į fenomenais grįstą. Kalbamės, kad visokius ugdymo(si) būdus reikia pabandyti, kad galėtume rinktis.
  10. Laimė, dar nesusidūriau.

4. Kokią naudą teikia fenomenais grįstas ugdymas Jums, kaip pedagogui, mokiniams, mokyklai ?

  1. Fenomenais grįsto ugdymo dėka tobulinu savo profesines kompetencijas, mokiniai įgyja praktinių įgūdžių, problemų sprendimo gebėjimų, o mokykla - praturtina savo bendruomenę reiškinių tyrinėjimo procesu.
  2. Nauji atradimai, netikėtumai, mokyklos garsinimas.
  3. Mokiniai savarankiškėja, geba dirbti komandoje, dalytis darbus, tiria problemas, ieško sprendimus. Tai gerina jų nuovokumą, mažina stresą, moko atlikti tyrimą, jį pristatyti. Mokytojams ir mokyklai tai pridėtinė vertė, išskirtinis ugdymas.
  4. Kiekvienas naujas iššūkis skatina tobulėti ir augti kiekvienam.
  5. Visuminis požiūris, dalykų integralumas.
  6. Viešas kalbėjimas, problemų sprendimas, aktualių temų analizė, vaikų savarankiškumo ugdymas, vaikų įsitraukimas į ugdymo procesą
  7. Suteikia spalvingesnį, įvairesnį mokyklos gyvenimą, paįvairina kasdienybę. Be to, mokiniams kyla papildomos motyvacijos mokytis, nes jie mano, kad veikia kažką beprotiškai originalaus, tačiau pasiruošimo etapuose tenka juk ir skaityti, ir rašyti, ir bendradarbiauti - o visa tai labai svarbu pradinių klasių mokiniams.
  8. Pamokos įdomesnės, daug darbo grupėse (tą labai vertino mokiniai), nestandartinės situacijos, improvizavimas, kritinis mąstymas, kreatyvumas - tai buvo viskas ką aš kaip mokytoja mėgstu. Tėvai labai palaikė, džiaugėsi, kad būtent jų vaikai dalyvauja "eksperimente". Manau, kad mokykla turėtų pasikeisti, mokytojai į pamokas pažvelgs kitaip.
  9. Daugiau mokytojų bendradarbiavimo, mokinių savarankiškumo, bendruomenės suartėjimo bendram tikslui.
  10. Man - daug protinės veiklos, tyrinėjimo, papildomo domėjimosi pirmuose šaltiniuose, visapusiškų mokslinių žinių phenomen temoje radimas. Mokiniams - praplėstas akiratis, susidomėjimas beprotiškas, įsitraukimas, savarankiškumas ieškant Phenomeno apraiškų aplinkoje ir pan. Dirbu tokioje mokykloje, kurioje ugdymas grįstas PhenomenBP

5. Koks yra mokinio ir mokytojo santykis fenomenais grįsto ugdymo kontekste?

  1. Fenomenais grįsto ugdymo kontekste mokinio ir mokytojo santykis pagrįstas betarpišku bendravimu ir bendradarbiavimu.
  2. Fenomenuose mokomės kartu, kartais susitapatini su mokiniu
  3. Mokytojas - koordinatorius, padėjėjas. Esu visada šalia, tačiau didžiąją atsakomybės dalį perduodu vaikams. Patys renkasi problemą, turint užduotį deleguoja vieni kitiems smulkesnius darbus, sudaro grupes, ruošia kalbą, repetuoja. Naviguoju patį procesą, kad nepamestų krypties. Derinu edukacijas, kitas nekasdienes veiklas (pvz. pakviečiu su tema susijusį svečią).
  4. Mokinys ir mokytojas- bendražygiai, kurie bando kartu atrasti kažką naujo, aišku kalbant apie mažesnius vaikus, mokytojo vaidmuo yra didesnis, vis tiek jis turi nukreipti vaikus tinkama linkme.
  5. Kolegiškas.
  6. Dirbant su trečiokais, didžiąją veiklų dalį vaikai geba sugeneruoti patys, tik mažą dalį atlieka mokytojas.
  7. Mokiniai turi jausti, kad visada gali kreiptis pagalbos - tai labai svarbu. Ryšys stiprus, nes visų pirma jie jaučia pasitikėjimą, saugumą, kad juos išgirdo, į jų nuomonę atsižvelgė.
  8. Mokytojas - patarėjas, padėjėjas, 'kelrodis".
  9. Mokytojas - klausimų kėlėjas, grąžintojas prie pagrindinio klausimo, konsultantas, ekskursijų, edukacijų organizatorius, jei mokiniams reikia.
  10. Viena komanda

6. Įvardinkite keletą fenomeninių pavyzdžių, kuriuos nagrinėjote (analizavote) su mokiniais?

  1. Sveikos mitybos įtaka mūsų sveikatai. Tvarumas - mada ar būtinybė. Nors nevalgomas, tačiau visi valgo (druska mūsų kasdienybėje).
  2. Paslaptingos medžiagos: stiklas, vanduo, plastikas, dirvožemis. Miškas
  3. Kaip juda pinigai? Kaip nereikalingą plastiką panaudoti antrą kartą ir pritaikyti kasdienybėje?
  4. Bitės - žmogaus draugas ar priešas? Ar galima dabartis be praeities? Kaip judėjimas gali įtakoti mūsų gyvenimą?
  5. Vandens savybės, bitės, sveika gyvensena, legendos tiesa ir melas…
  6. Kaip finansinis raštingumas keičia gyvenimo kokybę?
  7. Nagrinėjome kaip keitėsi Lietuvos prezidentai, susipažinome su šimtmečiu istorijos apie kurį mokiniai nė nenutuokė.
  8. Pirmas fenomenas buvo su kuratoriais - tema "Miškas". Tyrinėjome kenkėjus. Seikantį fenomeną pasirinkome patys - dirbome su sniegu, snaigėmis.
  9. Tema - miškas. Nagrinėta problema - depresija. Tikslas - išsiaiškinti, kaip miškas padeda depresyviam žmogui. Tyrimas: garsas, vaizdas, kvapas. Žmogui matuojamas kraujospūdis, kai mato miško ir miesto vaizdus, girdi garsus ir kvapų edukatorės pagalba sukūrė raminantį kvapą.
  10. Temoje ,,Paukščio kūno plunksna”- Probleminis klausimas ,,Ar plunksnos apsaugo paukštį”? Tyrimas Nr. 1 ,,Ar plunksna peršlampa?” Tyrimas Nr. 2 ,,Kodėl ji neperšlampa” ,,Kas yra…pingvinas?”

7. Jūsų darbo stažas:

  1. 19 metų.
  2. 12 metų
  3. 8 metai
  4. 10 metų
  5. 9
  6. 8
  7. Trys metai.
  8. 20 metų
  9. 15
  10. 30 metų;)

8. Jūsų kvalifikacinė kategorija:

  1. Mokytoja - metodininkė
  2. Vyr. mokytoja
  3. Pradinių klasių vyresnioji mokytoja
  4. Mokytoja
  5. Mokytoja
  6. Pedagogas
  7. Mokytoja.
  8. mokytoja metodininkė
  9. Vyr. mokytoja
  10. Metodininkė
Sukurk savo anketąAtsakyti į šią anketą