Eksperimento vieta ir reikšmė nusikalstamų veikų tyrime (prokurorams)

13. Trumpai aprašykite įsimintiniausią atliktą eksperimentą (kokioje byloje buvo atliktas, kas eksperimentu buvo tikrinama, eksperimento rezultatai)

  1. Eismo įvykio byloje buvo tikrinama, kokiu atstumu prietemoje automobilio vairuotoja galėjo pamatyti kelio kraštu ėjusį tamsiai apsirengusį vyrą, kadangi ji aiškino, kad vyrą pamatė apie 10 m atstumu. Eksperimento metu nustatyta, kad matomumas buvo daugiau negu 100 m, t. y. pakankamas iki kliūties sustabdyti automobilį.
  2. Buvo reikalinga nustatyti iš kokio atstumo važiuojant į įvykio vietą( susidūrimą) jau matyti artėjanti transporto priemonė. Tai padėjo ekspertams autotechnikams duoti tvirtą išvadą.
  3. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas eksperimentas byloje dėl mirties priežasties nustatymo, kadangi mirusiojo artimieji teigė, jog jų sūnus pats būdamas tokio ūgio pasikarti ant tokio aukščio šakos negalėjo, jie manė, kad jis buvo nužudytas. Atlikus eksperimentą ir parinkus mirusiojo asmens ūgį atitinkantį asmenį bei paėmus virvę ir nuėjus prie to paties medžio iš antro karto asmeniui pavyko užmesti virvę ant šakos, iš ko matėsi, kad tokio ūgio asmuo turėjo galimybę pasikarti be pašalinio asmens jėgos ar pagalbos. Tačiau tai buvo ne pagrindas, kuriuo vadovavomės nutraukiant ikiteisminį tyrimą. Kitas eksperimentas buvo atliktas dėl eismo įvykio. Romų tautybės moteris norėjo prisiimti kaltę sau už savo vyrą dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas (ar žuvo) asmuo, tačiau įtarėme, kad ji nemokėjo vairuoti, tai darėme eksperimentą, kurio metu nustatėme, kad moteris visiškai nemoka vairuoti, net nemokėjo užvesti automobilio.
  4. eksperimento metu buvo nustatomas atstumas, kuriuo tamsiu paros metu automobilio vairuotojas galėjo pamatyti kliūtį (paliktą važiuojamojoje dalyje sunkvežimį). Atlikta su 3 skirtingais asmenimis, atstumai nuo 70 iki 130 metrų.
  5. Buvo tikinama : 1) galimybė girdėti nukentėjusiojo šauksmą, esant nemažam atstumui nuo įvykio vietos (įtariamieji davė prieštaringus parodymus dėl to kas betarpiškai dalyvavo plėšime, o kas tik saugojo nusikaltimo padarymo prieigas); 2) galimybė patekti į įvykio vietą bei su pagrobtu turtu iš jos pasišalinti (įvykis vyko gamyklos teritorijoje, kurią juosia aukšta tvora); 3) laiko tarpas per kurį galima patekti į įvykio vietą. Eksperimento rezultatai patvirtino vieno iš įtariamųjų versiją pagal kurią ir buvo surašytas kaltinimas, tačiau teisminio nagrinėjimo metu ištyrus įrodymus, teismas priėmė sprendimą iš dalies prieštaraujantį eksperimento rezultatams.
  6. Eismo įvykio byloje atliktas eksperimentas gatvių sankryžoje. Pasitvirtino nukentėjusiosios parodymai.
  7. Tiriant eismo įvykį, per kurį tamsiu paros metu įkalnėje lengvojo automobilio vairuotojui lenkiant autobusą ir išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, buvo partrenktas ir mirtinai sužalotas priešais važiavęs dviratininkas, be dviračio priekyje degančio baltos spalvos žibinto, atšvaitų ir šviesą atspindinčios liemenės, buvo atliktas eksperimentas. Buvo siekiama nustatyti, ar lengvojo automobilio vairuotojas, šviečiant jo automobilio ir greta važiavusio autobuso artimosioms šviesoms, turėjo galimybę pamatyti dviratininką ekspertize nustatytu atstumu, kai dar buvo galima išvengti eismo įvykio stabdant ar aplenkiant susidariusią kliūtį. Nustatyta, kad lengvojo automobilio vairuotojas tokios galimybės neturėjo ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
  8. Buvo tikrinama liudytojo galimybė ta tikru atstumu matyti ir identifikuoti asmenį. Eksperimento rezultatai paneigė pirminius tikrinamojo parodymus.
  9. Buvo tikrinama ar autoįvykio metu nurodytose aplinkybėse, esant tam tikrom gamtinėms sąlygoms, buvo galima pastebėti kliūtį, kitoje byloje buvo tikrinama ar du įtariamieji iš įvykio vietos galėjo nunešti sunkų daiktą (galėjo būti, kad nusikaltime dalyvavo dar du asmenys)
  10. Buvo tikrinama kaip gana menko sudėjimo jaunuolis- vienas, be bendrų (Kas atrodė neįtikėtina), per antro aukšto balkoną, iš buto, išneš plačiaekranį lempinį televizorių. Jam tai, gana lengvai, pavyko.