Disidentinis judėjimas Lietuvoje

 

Ši apklausa sukurta siekiant išsiaiškinti šiuolaikinio jaunimo požiūrį į disidentinį judėjimą. Disidentinis judėjimas vyko 1954-1988m. Tai neginkluotas pasipriešinimas sovietų valdžiai.

 

 

1. Jūsų amžius:

2. Ar este girdėję apie disidentinį judėjimą Lietuvoje?

3. Kaip jūs vertinate sovietmetį?

4. Kokios priežastys lėmė dalies žmonių prisitaikymą prie sovietinio režimo sąlygų?

  1. Noras išsaugoti savo šeimas, išlikti su artimaisiais bei siekiamybė gyventi, nes su pasipriešinusiais buvo susidorojama.
  2. Jie negalėjo nieko pakeisti. Taip pat lėmė ūkio,ekonomikos nuosmūkis.
  3. mano mociute sake kad geriau
  4. Papildomas Rublis bei skatikas.
  5. Totalitarinio rėžimo kontrolė, pasireiškianti visų gyvenimo sferų reguliavimu, kai kurių žmonių ideologiniai marksistiniai įsitikinimai, propaganda.
  6. Prievarta
  7. Gyvenimas nežinioje, nežinant kitų pasaulio respublikų gyventojų kasdienybės.
  8. Teroras
  9. Didžioji dalis žmonių tiesiog susigyveno su esamomis sąlygomis, galvodami, kad tai geriausias variantas (Ch.Darvin'o teorija - išlieka ne stipriausi, greičiausi, o lanksčiausiai prisitaikantys). Turėdami sąlyginai gerus darbus, padėtis visuomenėje, mažai atsakomybių, žmonės bijojo rizikuoti viskuo ką turi ir nebematė to, ko režimas nesugeba ir niekada neturėjo galimybių sugebėti žmonėms duoti.
  10. Zmogus gali prisitaikyti prie jam skirtu isbandymu ir tiesiog zmones neturejo kur detis ir jie prisitaike prie to.
…Daugiau…

5. Kokios priežastys lėmė dalies žmonių nepasitenkinimą režimo sąlygomis ir iššaukė disidentinį judėjimą?

  1. Varžoma laisvė, draudimai, būtiniausių prekių trūkumas, tremtys už menkiausius nusikaltimus arba net ir už jokį nusikaltimą.
  2. Lygybės ir laisvės troškimas.
  3. deficitas
  4. Deja, nesu apie tai girdėjęs.
  5. Laisvės troškimas, blogėjanti socioekonominė situacija
  6. Sąlygos
  7. noras gyventi nevaržomiems.
  8. Cenzūra ir kt.
  9. Disidentinį judėjimą iššaukė nenoras gyventi politiškai nelaisvoje struktūroje. Šalies šviesuoliai norėjo daugiau nei galėjo siūlyti režimas. Demokratijos poreikis, žmogaus teisių nebūvimas, laisvos valios išraiškos stoka buvo esminiai faktoriai. Žinoma, didžiąja dalimi priešinimąsi lėmė prievartinė okupacija ginklu.
  10. Pirmas dalykas nezinau kas tas didstinentinis judejimas. Bet del nepasitenkinimo daugumai zmobiu buvo taip kad jie tiesiog nemokejo pasidaryti sau naudos ia tuo metu esancios situacijos ir jie tiesiog pyko ant tu zmoniu kurie sugebejo gerai gyventi kad ir kokie sunkus.laikai buvo tada
…Daugiau…

6. Ar sutiktumėte su teiginiu, kad disidentinio judėjimo dalyvių aktyvumas buvo viena esminių sąlygų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui?

7. Kaip manote, kodėl disidentinį judėjimą pradėjo jaunimas bei inteligentija?

  1. Jaunimas visais laikais buvo ir yra aktyviausia visuomenės dalis, kuri kovoja tiek prieš suaugusius, tiek prieš dalykus, kuriems nepritaria. Kiekvienas jaunuolis yra savotiškas maištininkas prieš netinkamą pasaulį. O inteligentija buvo ir yra protingi žmonės, suprantantys, kas vyksta, kodėl vyksta, kaip ir kas bus toliau... Suprasdami galimas pasekmes, nejausdami jokio noro pritarti neteisingoms normoms, kurios ne padeda gyventi, o kaip tik atvirkščiai - trukdo būti ir jaustis laisvu, jie be abejo bandė priešintis tokiam rėžimui.
  2. Jaunimas stengėsi dėl savo ateities(ir ateinančių kartų), o inteligentija turėjo daug ryšių,kad pagerintų gyvenimą žmonėms.
  3. issilavine zmones sieke pasikeitimu
  4. -
  5. Jaunimas įsiliejo į pasyvią disidentinę veiklą dėl XXa 8deš. Prasidėjusių hipių judėjimų Lietuvoje, kurių idealas - laisva, maištaujanti prieš sistemą, asmenybė. Inteligentija dėl turimo socialinio kapitalo atliko visuomenės vienytojų vaidmenį.
  6. Norėjo naujovių
  7. Didžiausias laisvės poreikis, atsibodusi asmens stagnacija
  8. Nes netingėjo
  9. Jaunimas dar nebuvo sau susikūrę padėties visuomenėje, buvo vedami naujų vakarietiškų madų, o inteligentija tiesiog suprato, kad tai netinkamos gyventi sąlygos. (Visuose panašiuose pasipriešinimuose didžiąja dalimi dalyvauja krašto inteligentija)
  10. Nezinant kas yra distinencinis judejimas, bet is bendro isprusimo. Inteligentija sovietmeciu buvo(na bent jau jos dizioji dalis) uzsienyje ir jie mate geresni gyvenima. O jaunimas. Kaip ir visais laikais nori kasko.kito nei yra tuo.metu kai jie gyvana. Del to ir pradejo judeti viskas.
…Daugiau…

8. Pateikite, jūsų nuomone, reikšmingiausius disidentinio judėjimo pavyzdžius.

  1. R. Kalantos susideginimas Kaune
  2. .
  3. -
  4. -
  5. No idea
  6. Pogrindinių leidinių spausdinimas (pvz. Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika), Romo Kalantos protestas susideginant.
  7. Nezinau kas.yra distinentinis judejimas. Po to klausimo as zinote kas jis yra. Galetu buti pateiktas paaiskinimas apie ji ties kitu klausimu.kur apie ji uzsimenama.
  8. Minejimas prie Mickeviciaus paminklo, Baltijos kelias , Kalanta, sausio 13
  9. Kalantos susideginimas buvo, manau, vienas esminių įvykių, paskatinusių lūžį ir pradėjusių intencyvesnę kovą.
  10. Partizanu kovos, ivairus bureliai, tautiniu svenciu slaptas sventimas, Kalantos susideginimas, Baltijos kelias
…Daugiau…

9. R.Kalanta, protestuodamas prieš Sovietų valdžią, susidegino 1972m., būdamas 19 metų. Koks jūsų požiūris į tokį poelgį?

  1. Toks poelgis yra reikšmingas ne tik Kauno miestui, bet ir visai Lietuvai, nors yra gan tragiškas. Susidegindamas R. Kalanta prisidėjo prie Lietuvos laisvės atkūrimo ir kovos prieš Sovietinį rėžimą. Juk, kaip savo eilėraštyje "Margi sakalai" bylojo V. Mykolaitis - Putinas, dėl gražesnio ir geresnio rytojaus "margieji sakalai" aukoja savo gyvenimus ir tik taip gali kažką šiame pasaulyje pakeisti.
  2. R. Kalantos savižudybė pakeitė daugelio žmonių požiūrį.
  3. psichinis ligonis nevertino savo gyvybes ir pasiaukojo del tevynes
  4. Pakartočiau
  5. Sunku vertinti, tačiau mano manymu, toks poelgis yra kone didvyriškas, nes ši auka iššaukė masines demonstracijas, paskatino visuomenę vienytis bei kovoti už savo nepriklausomybę
  6. Smerktinas
  7. Drastiškas, bet veiksmingas.
  8. Reikėjo šiltesnio palto
  9. Įvykio, kaip protesto interpretacija, remiasi liudininkų pasakojimais, kas gali kelti įtarimų, tačiau šią interpretaciją patvirtina Kalantos biografija. Toks protestas galėjo būti visiškai bereikšmis ir nepadaryti jokios apčiuopiamos įtakos, svarstant alternatyvias pasekmes, pavyzdžiui liudininkų nebūvimas. Tačiau toje situacijoje, kokia įvyko, Romo Kalantos protestas buvo vienas iš lūžinių momentų, kuris suintensyvino pasipriešinimą okupantams ir atkreipė svarbių, tiek krašto, tiek užsienio inteligentų dėmesį.
  10. Manau tai padejo visuomenei suprasti arba bent pripazinti kad toks gyvenimas.koks buvo tuo metu nera geras
…Daugiau…

10. Su kokiomis asmenybėmis jums labiausiai asocijuojasi disidentinis judėjimas? Pagrįskite savo atsakymą.

  1. Kadangi apie disidentinė judėjimą žinau tikrai ne daug, asocijuojasi su jau prieš tai minėtu R. Kalanta.
  2. .
  3. vytautas landsbergis
  4. Kalanta
  5. Tomu Venclova
  6. -
  7. -
  8. :O
  9. Pirmiausia, tai Romas Kalanta, dėl aiškių priežasčių - jo protestas vienas reikšmingiausių laikotarpio įvykių, lėmusių pasipriešinimo suaktyvėjimą. Taip pat labai svarbi asmenybė - kunigas Sigitas Tamkevičius. Tai Lietuvos Katalikų bažnyčios kronikos redaktorius turėjęs tiek politinės tiek kultūrinės įtakos Lietuvoje, savo sunkiu darbu prisidėjęs prie Lietuvybės ir krikščionybės saugojimo.
  10. Nzn
…Daugiau…

11. Kuri(-os) organizacija(-os) buvo įtakingiausia(-os) disidentinio judėjimo laikotarpiu? Pvz: LLL, VLIK, Lietuvos katalikų bažnyčia (LKB kronika). Pagrįskite savo nuomonę.

  1. - (net neįsivaizduoju)
  2. LKB
  3. lll
  4. KKK
  5. Sunku pasakyti, reiktų klausti istorikų
  6. -
  7. -
  8. Nežinau
  9. Sunku pasakyti. Žinoma įtakingiausios organizacijos jau išvardintos klausime: LLL, VLIK, LKB. Bet išskirti vienos iš jų negaliu. VLIK - turbūt įtakingiausia organizacija išeivijoje, dėjusi pastangas atkreipiant užsienio šalių dėmesį į padėtį Lietuvoje. LLL - turbūt stipriausia organizacija šalies viduje, kas lietė politinį naratyvą. Esminiais valstybiniais ir tautiškumo klausimais besirūpinanti organizacija buvo svarbi net ir po nepriklausomybės atgavimo. Bažnyčia abstrakčiai taip pat įdėjo nemažą indėlį į pasipriešinimą, neleidžiant tautiečiams pamiršti savo tradicijų ir krikščioniškojo kultūros pamato, o LKB kronika apskritai, mano nuomone, buvo svarbiausias disidentų spausdinamas leidinys.
  10. Neisivaizduoju
…Daugiau…

12. Kaip manote ar disidentinis judėjimas buvo geriausias priešinimosi metodas, ar organizuotoms grupėms verčiau reikėjo mobilizuoti turimus resursus ir inicijuoti pasipriešinimą ginklu? Pagrįskite savo nuomonę.

  1. Pasipriešinimas ginklu iššauktų dar stipresnį atkirtį iš priešų - taip pat su ginklu. Todėl manau, kad tai buvo geras pasipriešinimo metodas - juk Sausio 13-ąją laisvę iškovojome be jokių ginklų!
  2. .
  3. Pasipriešinimas ginklu butų bergždžias, pareikalavęs daugybės gyvybių.
  4. -
  5. -
  6. Taip
  7. Tai priklauso nuo to, kokiame laikotarpyje būtų mobilizuoti resursai. Tam būtų reikėję išlaukti palankių sąlygų, viena tokių galimai būtų buvę po 1956m. sukilimo Vengrijoje arba 1968m. Čekoslovakijoje. Tam būtų reikėję daugiau užsienio palaikymo, galbūt didesnio bendradarbiavimo su kaimyninėmis Latvija, Estija. Toks scenarijus įmanomas toliau taikant partizaninio karo metodus. Be to, bet koks pasipriešinimas ginklu dažniausiai yra žymiai garsesnis už taikų mitingą prie komunistinio paminklo, tad Vakarų demokratijos būtų priverstos daugiau ar mažiau kištis. Apskritai, istorijoje galvoti kas būtų, jeigu būtų yra gana beprasmiška, nes tai formuoja begales galimų baigčių, tad šiuo klausimu vienokios ar kitokios nuomonės neturiu.
  8. Neturiu nuomones
  9. Geriausias, nereikejo mobilizuoti
  10. Manau, kad iš pradžių, okupacijos pradžioje, taip, reikėjo priešintis visais įmanomais būdais, tačiau disidentinis judėjimas prasidėjo tada, kai priešintis ginklu buvo jau šiek tiek per vėlu, toks būdas buvo ir saugesnis ir efektyvesnis, nes sukulimus SSRS būtų nesunkiai numalšinus (savo klestėjimo laikotarpiu).
…Daugiau…
Sukurk savo anketąAtsakyti į šią anketą