Userjolita.vveinhardt
Results2
Privati
Pranešti
Anketa neaktyvi

Daugiafunkcinio darbo ir darbų atidėliojimo poveikis darbo kokybei ĮSA siekiančiose ir įgyvendinančiose organizacijose•

Šios apklausos tikslas: nustatyti daugiafunkcinio darbo ir darbų atidėliojimo poveikį darbo kokybei ĮSA siekiančiose ir įgyvendinančiose organizacijose.

Labai svarbu, kad nuoširdžiai pažymėtumėte VISUS klausimyno teiginius.

Klausimyne nėra teisingų arba neteisingų atsakymų. Tiesiog svarbu, kad Jūs pareikštumėte SAVO nuomonę. Pirmas vertinimas perskaičius klausimą, atėjęs į galvą, paprastai yra pats teisingiausias.

Jei susikaupsite ir niekas netrukdys, tai anketą užpildysite per 15 minučių.

APKLAUSA yra ANONIMINĖ.

Remiantis moksline etika, tyrėja įsipareigoja ir garantuoja, kad rezultatai bus pateikiami tik apibendrintai.

 

Pagrindinės sąvokos:

Darbų atidėliojimas (angl. procrastination) – procesas, kuris apibrėžiamas kaip tikslingai planuojamas darbų uždelsimas (Steel, 2007).

Daugiafunkcinis darbas (angl. multitasking) – tuo pačiu metu dviejų ar daugiau veiklų vykdymas per tam tikrą laikotarpį (Kenyon, 2008).

Polichroniška asmenybė (angl. polychronic person) – asmenybė, kuri yra linkusi tuo pačiu metu galvoti ir daryti kelis darbus (Bluedorn ir kt., 1992).

Monochroniška asmenybė (angl. monochronic person) – asmenybė, kuri vienu metu gali dirbti tik vieną darbą (Bluedorn ir kt., 1992).

 

Klausimynas sudarytas adaptavus šias skales:

Polychronic Attitude Index (PAI) (Kaufman et al., 1991).

The Polychronic–Monochronic Tendency Scale (PMTS) (Lindquist, Kaufman-Scarborough, 2007).

Irrational Procrastination Scale (IPS) (Steel, 2010).

Unintentional Procrastination Scale (UPS) (Lay, 1986); (Fernie et al., 2017).

Susceptibility to Temptation Scale (STS) (Steel, 2010).

Procrastination Scale (Lay, 1986).

Multitasking Behaviors Scale (Russ, Crews, 2014).

Media multitasking and memory (Uncapher et al., 2016).

 

Šaltiniai:

Kaufman, C. F., Lane, P. M., Lindquist, J. D. (1991). Exploring more than 24 hours a day: A preliminary investigation of polychronic time use. Journal of Consumer Research, 18(3), 392-401. https://doi.org/10.1086/209268

Lindquist, J. D., Kaufman-Scarborough, C. (2007). The polychronic—monochronic tendency model: PMTS scale development and validation. Time & Society, 16(2-3), 253-285.

Steel, P. (2010). Arousal, avoidant and decisional procrastinators: Do they exist? Personality and Individual Differences, 48(8), 926-934. https://doi.org/10.1016/j.paid.2010.02.025

Lay, C. H. (1986). At last, my research article on procrastination. Journal of Research in Personality, 20(4), 474-495. https://doi.org/10.1016/0092-6566(86)90127-3

Fernie, B.A., Bharucha, Z., Nikčević, A.V., Spada, M. M. (2017). The Unintentional Procrastination Scale. Journal of Rational-Emotive & Cognitive-Behavior Therapy, 35(2), 136-149. https://doi.org/10.1007/s10942-016-0247-x

Russ, M., Crews D. E. (2014). A Survey of Multitasking Behaviors in Organizations. International Journal of Human Resource Studies, 4(1), 137-153. http://dx.doi.org/10.5296/ijhrs.v4i1.5155

Uncapher, M. R., Thieu, M. K., Wagner, A. D. (2016). Media multitasking and memory: Differences in working memory and long-term memory. Psychonomic Bulletin & Review, 23(2), 483-490. https://doi.org/10.3758/s13423-015-0907-3

Šios anketos rezultatai viešai nepublikuojami

Šios anketos rezultatai viešai nepublikuojami

Anketos meniu

Kita anketa »