26. Jūsų pamąstymai ar pasiūlymai psichinės sveikatos organizavimo ir teikimo klausimais krizių atvejais:
Trūksta tinkamų specialistų su tinkamu požiūriu į problemos rimtumą
----------------
Būtų gerai, kad psichologai galų gale igytų lygiavertį medikams statusą psichinės sveikatos sistemoje visom prasmėm
Maži speciaistų atlginimai, nesubalansuotas darbo krūvis nuolat patiriant psichologinį krūvį mažai motyvuoja dirbti mobiliosiose komandose arba krizinėse situacijose nepaisant darbo dienų ir valandų.
mokymai psichologams kaip teikti pagalbą krizių atvejais, kaip organizuoti nuotolines konsultacijas
Stiprinti psichologų darbą: supervizijos, nurodymai iš "aukščiau"
Gal jau taip yra, nepasidomėjau.
Mano pasiūlymas būtų, kad paskambinus numeriu 112, esant reikalui būtų sujungta su budinčiu kizes įveikti padedančiu psichologu.
Labai trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo: po truputį visuomenės sveikatos biurai įsitraukia į bendradarbiavimą su PSC, ugdymo įstaigomis, tačiau trūksta gerosios praktikos bendradarbiaujant skirtingoms medicinos priežiūros įstaigoms, taip pat med.įstaigoms su ugdymo įstaigomis. Trūksta psichologų, psichiatrų etatų skaičių pagal gyventojų skč. Neadekvačiai maži etatų skaičiai neįgalina turėti tinkamos komandos. Pvz. skyriuje dirba vaikų-paauglių psichologas, tačiau nėra vaikų-paauglių psichiatro. Komandoje turėtų būti privaloma sudėtis visų skirtingų sričių specialistų (atliepiant į teiktąjį pavyzdį); skatintinas įtraukimas į darbo valandas privalomus atvejų aptarimus komandose, kaip tai daroma kitose užsienio šalyse.
Tobulinti paslaugų teikimą nuotoliniu būdu. Gerinti paslaugų prieinamumą bei teikti žmonėms daugiau informacijos apie tai, kur jie gali kreiptis prireikus psichologinės pagalbos
Jeigu klientas yra krizėje, sudaryti galimybę kreiptis į bet kurį mokamą psichologą užtikrinant, kad valstybė jam kompensuos iki 10 konsultacijų.
Sveikatos stiprinimas turėtų būti organizuojamas nuo mažų dienų ir nuosekliai ir sistemingai, o ne taip kaip vyksta dabar.....
Krizių atvejais klientams veiksmingas tiesioginis, o ne virtualus kontaktas,
Norėtųsi, kad psichologas turėtų tokias darbo sąlygas, jog jaustųsi savo darbe saugus emociškai, fiziškai, ekonomiškai.
Svarbu didinti tarpžinybinį bendradarbiavimą (pvz.: medicinos įstaiga ir mokykla) ir steigti krizinio atvejo vadybininko pareigybę, nes dažnai krizę patyręs žmogus gauna pirmąją pagalbą, tačiau neužtikrinamas psichologinės pagalbos tęstinumas ir proaktyvumas.
Psichologai turėtų gauti gerokai didesnius atlyginimus apskritai, kad galėtų gyventi oriai. o dirbantys krizių atvejais, gauti priedus, nes tai padidintos rizikos ir įtampos darbas.
Galėtų veikti mobilios komandos, kuriose dirbtų psichologai, kurie su kitais specialistais vyktų į krizines situacijas,teiktų pagalbą.
Trūksta informacijos apie psichologų veiklą.
-
Kaip ir buvo minėta, svarbu plėtoti, geriau organizuoti, daugiau skirti tam pinigų ir tada bus ir kokybė, ir nauda didesnė.
organizuojama centralizuota pagalba, vieningu telefonu
informacijos sklaida į regionus
.
Privačiai dirbantiems psichologams jų konsultavimo paslaugas turėtų finansuoti valstybė, nes praradę darbą asmenys tampa nemokiais. Turėtų būti valstybės skelbiami privačių psichologų, kurių online paslaugas kompensuoja valstybė. sąrašai. Paslaugos galėtų būti kompensuojamos, kaip ir privačių šeimos klinikų iš TLK.
Daugiau dėmesio skirti psichologų bendruomenės parengimui veikti krizės atveju. Galbūt rengti Krizių valdymo psichologus. Koordinuoti įstaigose ir privačiai dirbančių psichologų paslaugas.
jei atlygis psichologui būtų adekvatus, ženkliai padidėtų aukštą psichologo kompetenciją turinčių specialistų, teikiančių pagalbą krizių atveju, skaičius
Paskutiniu metu stengiamasi kurti įvairius puslapius, diegti mobiliąsias programėles ar teikti psichologinę pagalbą nuotoliniu būdu, tačiau ne visoms žmonių grupėms tai prieinama, ypač senyvo amžiaus žmonėms. Tokiu atveju būtų prasminga psichikos sveikatos centruose ir poliklinikose dirbantiems gydytojams ir slaugytojams palaikyti ryšį ir nukreipti pacientus pas psichikos sveikatos specialistus, kurie galėtų teikti psichologinę pagalbą gyvai ar telefonu ar suteiktų žinių, kur pacientas galėtų pasiskambinti, ištikus krizei.
Reikia organizuoti kuo plačiau prieinamą psichologų kvalifikacijos kėlimą šioje srityje (pigesnius, galbūt nuotolinius mokymus, seminarus). Geriau parengti specialistai teiks kokybiškesnę pagalbą savo darbo vietose.
Švietimo įstaigose krūvis yra apibrėžiamas rekomendacijų forma, tačiau labai dažnas atvejis, kad įstaigų vadovai jų nesilaiko, todėl psichologams tenka rūpintis didesniu skaičiumi klientų nei numatyta, kas apsunkina paslaugų prieinamumą arba specialisto perdegimą. Vadovų pozicija nepajudinama, argumentuojama lėšų trūkumu, lengviau atsisakoma specialisto negu siekiama jį išlaikyti.
Taip pat trikdo požiūris į specialistus, galinčius rūpintis visuomenės sveikata, tiksliau, diskriminacija šiuo dokumentu "ĮSAKYMAS
DĖL PSICHOLOGINĖS GEROVĖS IR PSICHIKOS SVEIKATOS STIPRINIMO PASLAUGŲ TEIKIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2020 m. liepos 31 d. Nr. V-1733 Vilnius" Mokyklos psichologiją baigęs specialistas tinkamas šviesti ugdymo įstaigų bendruomenę, tačiau netinkamas šviesti visuomenę - štai kur kuriozas.
Sutvarkyti įkainius ir koeficientų skyrimą pagal išsilavinimą, o ne taupant lėšas parinkti išsilavinimo neatitinkantį koeficientą, mažinti įstatyme koeficientų žirkles, mažau paliekant vietos manipuliacijai. Pvz. 5,01 - 11,...., parenkamas 5,01 koeficientas turint magistro laipsnį. Aprūpinti nuotolinio darbo priemonėmis ir interneto prieiga, arba kompensuoti interneto naudojimą.
Kol kas viskas gerai mokyklose. Manau daugiau psichologu turi buti gydymo istaigose.
Sunkiu laikotarpiu psichologų siūlomos paslaugos turėtų buti labiau viešinamos. Taip pat visu profesijų specialistu, kurie tiesiogiai gauna didesni krūvį ir rizika krizes metu, darbo ikainiai turėtų keistis (nuo krizes pradžios ir dar siek tiek krizei pasibaigus).
Įstaigose didelės eilės norinčių apsilankyti. Trūksta psichologų etatų, o greta to, finansavimo, nes nedidina įstaigos psichologų kiekio, nes "neapsimoka". Taip pat esant ilgoms eilėms nėra kur priimti žmonių kriziniais atvejais.
Reikia aiškių, konkrečių nuorodų darbui krizių atvejais.
Valstybės supratingumo ir palaikymo.
Didinant paslaugų prieinamumą būtina įtraukti NVO teikiančias psichosocialinės paslaugas, kad pagalba būtu arti žmogaus.
Turi būti vardan kokybės gerinimo ir psichologų pasaugojimo nuo perdegimo vykdomi specializuoti specialistams nemokami apmokymai apie įvairių krizių intervenciją, kompensuojamos reguliarios grupinės ir individualios supervizijos. Psichologų paslaugos turi būti labiau prieinamos žmonėms visoje Lietuvoje, į prienamumą patenka - psichikos sutrikimų/psichologų stigmos mažinimas ( nuolatinės tikslinės švietimo ir prevencinės programos), psichologijos sričių ir poveikio būdų įvairovės bei jų veiksmingumo pripažinimas (meno terapijos, kūno judesio terapijos ir pan.užsiėmimų dalinis kompensavimas - kad būtų labiau prieinama ir valstybės lygmeniu pripažįstama), psichoterapijos dalinis kompensavimas ar 'socialinis įkainis' vidutinio ir sunkaus lygio psich.sutrikimus patiriantiems žmonėms(jie paprastai turi rimtų finansinių problemų dėl sutrikimo), konsultacijų nuotoliniu būdu pripažinimas ir organizavimas valstybiniu lygmeniu.
Vertinti psichologų darbą visada ir ne tik krizių atvejų. Dažniausiai valstybė psichologus prisimena tik krizių atvejais ir su menkaverčiu paskatinimu už papildomą darbą dar prašo ir atsiskaityti. Tai tikrai nemotyvuoja. Ačiū.
Psichologo atlyginimas mokyklose itin mažas, o atsakomybė milžiniška su milžinišku krūviu. Ypač reikia didinti psichologo etatus mokyklos. Pvz kai kurios gimnazijos turi tik pusė etato psichologo darbui, kai fiziškai neįmanoma spėti psichologui teikti psichologinės pagalbos paslaugas. Būtina paruošti daugiau darbo vietų medicinos psichologo išsilavinimą turintiems specialistams.
Specialūs mokymai. Didžiausios spragos - jau universitetinėse studijose - negauna pakankamai konsultavimo įgūdžių, mokomasi pasenusių, nebevalidžių metodikų (pvz.: MMPI2 kažkodėl vis dar neprieinamas), būtų naudingos specializacijos po magistro, pvz. kaip rezidentūra arba kokie specifiškesni mokymai. Dabar studijas baigęs specialistas turi žinių tarsi ir apie viską, bet ir apie nieką tuo pat metu.
Kol kas neaišku kur kreiptis, rasti psichologą krizės atveju.
Absoliučiai neadekvatus ir diskriminuoja tis darbo krūvis mokykloje (40 val.)!!! Kai pvz. mokykloje dirbantys Soc. pedagogai, sveikatos priežiūros specialistai ir mokytojai-- visi dirba mažesniu krūviu.
-
Visų pirma peržvelgti mokyklų ir pedagoginių tarnybų psichologų atlyginimus ir kvalifikacijos išpūstus reikalavimus, nes pvz. psichologas psichoterapeutas (su magistru ir podiplominėmis studijomis), dirbantis virš 10 metų uždirba apie 800 eurų, kai tuo tarpu ką tik pradėjusi dirbti auklėtoja be patirties ir aukštojo išsilavinimo jau uždirba apie 850 eurų.
Dėl neadekvačių atlyginimų nemažai profesionalių psichologų palieka biudžetines įstaigas ir pasirenka užsiimti privačia veikla. Be to, psichologai krizės metu ar po jos patys susiduria su įvairiais psichologiniais sunkumais: stresu, perdegimu ir pan. problemomis, tačiau lėšų supervizijoms ar pačių specialistų psichologinei pagalbai gauti galimybės nėra sudaromos.
-
Supervizijų patiems psichologams (ne tik Vilniuje). Nors šiuo metu užsirašiau į PVC organizuojamus, tačiau 4 susitikimai per mėnesį yra intensyvu, norisi nuolatinio kasmėnesinio vedimo ir palaikymo. Esu baigusi pouniversitetines studijas, pati mokėjusi ir už supervizijas. Kelti savo kvalifikaciją yra labai brangu. Šeimos biudžetas stipriai pajuto kai atsisakiau studijų.
Pasigendu psichologų krizių komandos/konsultantų į kuriuos galėčiau kreiptis konsultacijos dėl konkretaus atvejo. Pvz. kaip buvo balandžio mėnesį įvykus dvyliktoko savižudybei. Buvo daug klausimų kaip vykdyti postvenciją karantino sąlygomis. Ačiū geranoriškai, savo laioo sąskaita konsultavusiems R. Povilaičiui ir N. Žemaitienei .
ne tik krizių: nėra sistemos tvarkytis su etikos pažeidimais, nėra nepatyrusių kolegų profesinės priežiūros
Sudaryti geresnes sąlygas psichologų darbui ( kabinetai, įranga, apsaugos priemonės ) ir poilsiui
Kadangi praktinį psichologo darbą dirbu sveikatos priežiūros įstaigoje, galiu komentuoti apie tai. Sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys psichologai kenčia nuo didelio, konvejerinio darbo krūvio, neturi galimybės skirstytis savo darbo valandas į kontaktines-nekontaktines, kaip pvz., mokyklų psichologai, dažnai nelieka laiko ne tik pertraukos pavalgyti, bet ir apsirašyti dokumentacijai. Šalia to neužtikrinamos sąlygos gauti profesionalias kompensuojamas supervizijas, jau nekalbant apie asmeninę terapiją, o atlyginimas yra toks, už kurį neįmanoma viso to "nusipirkti". Jeigu įstatyme kalbama, kad tai gausime iš "vyresnių" kolegų, tai dėl per didelio darbo krūvio to tikrai nebus. Be to, daug psichologų dirba kaip vieninteliai savo įstaigoje ir dažnai lieka sunkiose abejonėse dėl pacientų, nes tiesiog nėra su kuo pasitarti. Švietimo įstaigų darbuotojai tui PPT, kur kas mėnesį gali nemokamai ir profesionaliai aptarti savo atvejus, o medicinos psichologai nieko tokio neturi. Tas pats yra ir su kvalifikacijos kėlimu - darbdaviai nori kvalifikuotų psichologų, tačiau retas kuris suteikia kompensaciją dalyvio mokesčiui. Didelė problema ir su įvertinimo metodikų naudojimu - visi sako, kad negali naudoti to, kas yra dabar, tačiau iki galo nepasakyta, ką vietoj to naudoti. LPS ar kita atitinkama organizacija galėtų sudaryti naudojamų įvertinimo metodikų sąrašą, kuris būtų realiai pritaikomas trumpam, greitam, nemokamam įvertinimui savo darbe, o ne toks, koks yra dabar, kur dauguma metodikų ilgos, kurių išvados pateikimui analizę reikia daryti po darbo valandų, nes darbo metu tam nelieka laiko dėl pacientų gausos. Manau labai svarbu daug jėgų sutelkti į gyventojų edukavimą apie psichologines paslaugas, destigmatizuoti tuos, kurie kreipiasi, skatinti psichohigieną, kad kreipimasis pas psichologą taptų norma, prevencija, o ne gėda.
Didinti psichologų etatų pagal gyventojų skaičių ir mažinti kontaktines valandas
Dirbu mokykloje ir su šeimomis. Žmonės baiminasi kreiptis pagalbos dėl šeimoje esančių sunkumų pandemijos metu.
Užtikrinti, kad psichologai būtų laikomi lygiaverčiais pagalbos tiekėjais. Šiuo pandemijos laikotarpiu pasijautė, kad specialistai yra nuvertinami. Buvo atimamos darbo vietos, atlyginimai.
Provincijoje apie krizių komandas negirdėta. ,,Griebiamas" bet kuris psichologas krizės atveju. Reikėtų organizuoti mobilias krizių valdymo komandas, atvykstančias į bet kurį Lietuvos kampelį
išugdyti lanksčias, patikimas, saugias, bet nemokamas telekomunikacijos galimybes.
alternatyvi pagalba žemiau už ortodoksinę mediciną
Praktikoje susidūriau kad akivaizdžiai psichinių sutrikimų turintys žmonės nesuptanta ir nepriima jiems siūlomos BŪTINOS pagalbos. Situacija dar labiau komplikuojasi, kai tokių žmonių šeimoje auga vaikai.
Turi būti sudarytos krizių komandos ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir periferijoje
Daugiau koordinuotos pagalbos
Sustiprinti psichologinių paslaugų teikimo ir psichologų veiklos teisnę reglamentaciją:
1. Kuo skubiau Seime patvirtinti Psichologų praktinės veiklos ųstatymą;
2. Sutvarkyti psichologijos kaip profesijos reglamentaciją, t. y. įtraukti į LR reglamentuotų profesijų sąrašą ne atskiros specialzsacijos pavidalu (kaip dabar yra "mokyklos psichologija"), bendresniu pavidalu, arba visas specializacijas;
3. Sutvarkyti psichologinių paslaugų viešosiose įstaigose įkainius ar etatinius atlyginimu.
sukurti mobili ar stacionarą psichologinės pagalbos suteikimo būdėjimo grupę.
kuris kiek vienas psichologas/psichoterapeutas turi ne mažiau 2 kartus į metus būdėti.
Tokiu būdu mūsų gyventojams suteiksime kvalifikuotą prienamą pagalbą bei prevenciškai, kas ne mažiausvarbu...
Ačiū Jums už anketą...
Visų pirma reiktų kelti švietimo pagalbos specialistams atlyginimus, nes darbas mokykloje, būnant psichologu, yra labai svarbi grandis identifikuojant daug aspektų, kalbant apie psichikos sveikatą visos bendruomenės. KOnsultavimo, intervencijų įgūdžių, krizės valdymo, reikia labai gerų, o gaunamas atlygis už tą darbą ir mums kraunamas atsakomybės yra daugiau nei apgailėtinas, nors kalba eina apie bakalauro ir magistro laipsnius, daugiau nei 10 metų išdirbtą stažą švietimo įstaigoje, nekalbant apie kvalifikacijos nuolatinį kėlimą.
Pratęsiant mintį apie anketos tendencingumą, galime atkreipti dėmesį į 8 klausimą. Nepagalvojot, kad psichologinė būklė gali ir PAGERĖTI? Žinokit gali. Taip jau atsitiko, kad iš karto po karantino per šitą pačią platformą dariau apklausą tuo klausimu, tai iš 527 tiriamųjų, psichologinė būklė "pagerėjo" arba "ženkliai pagerėjo" 16% apklaustųjų.
Dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo - šis reikalas jau praeityje. Visus jame keltus klausimus išsprendė Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymas, kuris sulicencijavo medicinos (t.y. sveikatos ir klinikinius) psichologus. Švietimo sistema savo psichologus jau seniai reglamentuoja, o organizacinius labai gerai sureguliuoja ponia Rinka - visus nekvalifikuotus išmeta automatiškai ir greitai.