Dabar dauguma dalykų
priklauso nuo dėstytojo
požiūrio į naujas
technologijas. Didžioji
dauguma paskaitų yra
diktavimo-konspektavimo
pobūdžio.
Per mazai yra destoma
specialybiniu dalyku ir per
daug "grudama"
nespecialybiniu. Per mazai
praktikos. Netenkina
paskaitu laikas: daug langu
ir trunka bevei visa diena,
taip svaistomas studento
laikas mokslui ir darbui.
Nera galimybiu suderint
moksla su darbu. O tai,
manau, yra labai svarbu,
norint pragyvent Viliuje ir
mokytis, nes teveliai labai
daznai neturi pinigeliu
vaiku mokslams ir nepajegia
suaugusio savo vaiko
islaikyt.
Kokybe vidutiniska, nes ji
priklauso ne tik nuo
duodamos informacijos
kiekio, bet ir nuo duodamo
laiko jai isisavinti
nesu visiskai patenkinta.
studiju medziaga kai kuriu
disciplinu yra pasenusi,
desimtmeciais nekeiciama,
vadoveliai seniai, yra
konservatyviu destytoju,
kurie n metu desto ta pati
ir nieko nekeicia.
mokymosi metodika yra
pasenusi, destytojai
reikalauja iskalti, bet ne
taikyti, mokymosi motyvacija
yra pasiekiama ibauginimo
metodu. bendros paskaitos
neidomios, praktiskai viska
galima susirasti vadovelyje.
paskaitu lankokumas
privalomas: jei nelankai,
tai traktuojama kai studento
kalte (prazanga), bet ne
destytojo nekompetencija
destyti.
Dauguma destytoju stengiasi
pateikti naujausia medziaga
ir sudomint studenta, taciau
salygos, kuriomis vyksta
praktikos darbai, yra
apgailetinos (tiek vietos,
tiek vizualiniu priemoniu
prasme). Nuolat
besikeicianti studiju
programa bei atsikaitymo
tvarkos kaitaliojimas
neleidzia suvokti, ka is
tiesu reikia mokytis.
Atsiskaitymo tvarka yra
visiskai nepriderinta prie
medicinos studiju specifikos.
kokybe prasta- nei destytoju
nei studentu motyvacijos
nelabai yra, plius truksta
elemtariai knygu, nuotoliniu
studiju programu.
Dėstytojai geri, išmoko daug
teorinių ir praktinių įgūdžių,
moko mąstyti. Blogai, kad nėra
ar beveik nėra prieinamos
naujausios literatūros, kuri
medicinoje yra brangi ir sunku
pačiam studentui nusipirkti.
Klesti nusirašinėjimas ir
dažnai prastesni, tačiau
įžūlesni studentai gauna
geresnius pažymius.
Būtų gerai, kad programa būtų
patogesnė, kitaip sudelioti
dalykai, nuo trečio kurso
vargina kelionės per vilnių.
Kokybės nebus, kol
bibliotekose nebus pakankamai
knygų, ir pakankamai praktikos
pratybų metu (neužtenka ligonį
pamatyti, o apie įvairius
tyrimo metodus tik paklausyti).