Asmens, duodančio parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, procesinio statuso teisinio reguliavimo aspektai
MRU Viešojo saugumo fakulteto studentė atlieka tyrimą, tikslu išsiaiškinti ar asmens, duodančio parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, procesinio statuso teisinis reguliavimas yra aiškiai teisiškai sureguliuotas ar yra trūkumų. Anketa anoniminė, pažymėkite Jums tinkamiausią variantą, bei parašykite savo pastebėjimus, mintis paliktose tuščiose vietose.
Iš anksto dėkojame! Jūsų nuomonė, patirtis mums labai svarbi ir reikalinga.
1. Kokios Jūsų užimamos pareigos?
- prokurorė
- Skyriaus vyriausias prokuroras
- vadovas
- prokuroras
- Prokuroras
- prokurorė
- Prokuroro padėjėja
- Skyriaus vyriausia prokurorė
- prokurorė
- Prokuroras
2. Koks Jūsų darbo stažas teisėsaugos institucijoje?
3. Kaip dažnai tenka apklausti asmenį, kaip specialųjį liudytoją?
4. Apibūdinkite, kas yra specialusis liudytojas?
Kitas variantas
- tinka visi
- visi variantai turi tinkamų požymių (neaiškiai suformuluotas klausimas: ar reikia išrinkti tiksliausią apibrėžimą?)
- Čia egzaminas? :)
5. Kaip manote, ar kyla problemų dėl atstovo dalyvavimo apklausiant specialųjų liudytoją? Jeigu kyla, nurodykite kokių?
6. Kuo svarbi ar ypatinga, specialiojo liudytojo, teisė žinoti kuo jis yra įtariamas?
Kitas variantas
- Spec. liudytojo apklausa neturi tikslo teikti informaciją apklausiamajam apie galimą (būsimą) įtarimą. Nes formaliai asmuo nėra įtariamasis. Jis liudytojas. Tai yra būdas rinkti informaciją apie tiriamą nusikalstamą veiką, nepažeidžiant asmens teisių.
- Manau, kad apklausiant specialiuoju liudytoju, toks asmuo nežino, kuo įtariamas, tik jam pranešama, kodėl surinktų duomenų nepakanka įteikti jam pranešimą apie įtarimą
- nutarime yra nurodomos nusikalstamos veikos aplinkybės, todėl asmuo žino dėl ko yra apklausiamas ir kuo gali būti įtariamas
- Jei asmuo kažkuo įtariamas, tai jis yra įtariamasis. O specialus liudytojas niekuo neįtariamas, bet apklausoje jis gali suteikti duomenų apie savo veiką, kuri gali būti nusikalstama, o gali būti ir nenusikalstama.
7. Kuo svarbi ar ypatinga, specialiojo liudytojo, teisė pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus?
Kitas variantas
- Ši teisė niekuo neišskirtinė. Ji tokia pati kaip ir kitų proceso dalyvių. IT metu priimami visi tyrimui reikšmingi dokumentai, daiktai ar duomenys iš visų proceso dalyvių ar net asmenų, kurie proceso dalyviais dar nėra tapę.
- tinka visi
- Manau tinka visi aukščiau išvardinti variantai
- Niekuo. Specialus liudytojas, kaip ir įtariamasis, ar bet koks liudytojas gali pateikti tyrimui reikšmingus duomenis.
- visi trys prieš tai minėti
8. Specialiajam liudytojui, teisės pareikšti nušalinimus aspektai ikiteisminio tyrimo metu?
Kitas variantas
- Nors formaliai liudytojas nėra įtrauktas į sąrašą asmenų, galinčių pareikšti nušalinimą pagal BPK 57 str., jis ar jo atstovas vis vien gali teikti prašymus ar skundus aukštesniajam prokurorui bendra tvarka. Šito pilnai pakanka. Be to, kol asmuo yra liudytojas (spec. ar nespec.), jis formaliai nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nėra taikomos kardomosios priemonės ir pan. Todėl negalima teigti, kad procesas jam gali padaryti kokią nors žalą ar apsunkinimus, nuo kurių jam reikėtų apsiginti. Nušalinimo teisės išplėtimas tokiu atveju yra nepagrįstas ir neprasmingas. Asmuo galės ją realizuoti tapęs įtariamuoju, o jei juo netaps, tai to ir apskritai nereikės.
- Spec. liudytojas turi teisę reikalauti būti pripažįstamas įtariamuoju ir tuomet teikti nušalinimus.
- galėtų įgyvendinti teisę nušalinti, jei bųtųbBPK 58 str. numatyti nušalinimo pagrindai
- jis gali pareikalauti, kad būtų įteiktas įtarimas, tada ir turės nušalinimo teisę. Liudytojas negali turėti nušalinimo teisės.
- Tinka visi variantai
- negalima tokia teisė , jis liudytojas
- BPK nenumto liudytojui teisę reikšti nušalinimus, tai ir spec. liudytojui negali būti suteikta išskirtinė teisė reikšti nušalinimus. Spec. liudytojas gali pateikti prokurorui prašymą pakeisti jo teisinį statusą, manydamas, kad pasikeitė faktinės aplinkybės ar praėjo pakankamas laiko tarpas nuo paskutinės jo apklausos.
- specialusis liudytojas gali reikalauti būti pripažintas įtariamuoju (BPK 82 str. 3 d.), ir taip įgyti teisę reikšti nušalinimus
- bet kuris asmuo gali teikti pareiškimus, skundus prokurorui ar teismui, jei mato, kad veiksmai atliekami neteisėtai. Visi tokie skundai yra tiriami
- Pagal LR BPK 57 str. 1 d., Nušalinimą gali pareikšti įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis, gynėjas, prokuroras, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai. Specialusis liudytojas yra vis tiek liudytojas, todėl jis negali reikšti jokių nušalinimų. Tai teisinga pozicija, nes jei būtų priešingai, tai nušalinimus galėtų reikšti bet kas - liudytojai, proceso dalyvių giminaičiai ir pan. Manau, kad tik išvardinti proceso dalyviai (nors mano nuomone jų ratas irgi per platus) turi teisę reikšti nušalinimus.
9. Kokios pagrindinės problemos kyla, specialiajam liudytojui, realizuojant teisę apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus?
Kitas variantas
- 2022-04-15 GP įsakymu patvirtinus Rekomendacijas, problemų nekyla
- Problemų nekyla, nes bet kuris asmuo turi teisę skųsti IT pareigūno ar prokuroro veiksmus bendra tvarka, net ir tada, kai tai tiesiogiai nenumatyta BPK.
- nekylo problemų
- prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti aukštesniajam prokurorui, kurio veiksmus vėliau gali apskųsti IT teisėjui.
- Jeigu atsiranda koks nors pareigūnų piktnaudžiavimas, jį galima skųsti ir jis bus nagrinėjamas, nors ir nėra specialios teisės.
- Specialusis liudytojas gali apskųsti tik tam tikrus prokuroro nutarimus, bet turi teisę prašyti būti įtariamuoju, tada įgyja daugiau teisių
- gali pasinaudoti ne tik procesinėmis apskundimo teisėmis
- Nematau problemos,jis gali nesutikti būti apklausiamas spec. liudytoju, pareiškus įtarimą turi visas procesines teises, o jei įtarimas nereiškiamas jam tai jokių pasekmių ir nėra.
- nėra jokių problemų, spec.liudytojas gali prašyti, kad jam būtų suteiktas įtariamojo statusas, ir jeigu prokuroras netenkina tokio prašymo, prokuroro nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.
- specialusis liudytojas gali reikalauti būti pripažintas įtariamuoju (BPK 82 str. 3 d.), ir taip įgyti visas šio proceso dalyvio teises
10. Kaip manote, ar asmens, duodančio parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, procesinio statuso teisinis reguliavimas yra aiškiai teisiškai sureguliuotas ar yra trūkumų? Jei yra trūkumų, nurodykite kokių?
Kitas variantas
- Trūkumų nebuvo jokių, kol neatsirado teismo sprendimas dėl advokato išlaidų atlyginimo išteisintam (arba kurio atžvilgiu procesas nutrauktas) asmeniui. Nes būtent šis aspektas realiai yra stabdis teikti pranešimą apie įtarimą. Mano nuomone, yra blogas ir liguistas traktavimas, kad įtarimą galima teikti tik surinkus pakankamai daug duomenų apie tai, kad nusikalstamą veiką padarė būtent tas asmuo. Nes pagrindinė įstatymo leidėjo mintis buvo, jog ši stadija skirta būtent asmens teisių užtikrinimui - kad asmuo kuo anksčiau sužinotų apie procesą, įgautų procesines teises ir galėtų domėtis procesu bei jame dalyvauti. Įtarimo pareikšimas realiai jokių apsunkinimų asmeniui nesukelia, o skiriant kardomąsias priemones ar kitas proc. prievartos priemones duomenų pakankamumas yra vertinamas papildomai. Todėl mano nuomone, praktika nuėjo blogu keliu, kai spec. liudytojas dabar traktuojamas beveik kaip įtariamasis. Tai nėra teisinga.
- procesinis statusas nenaikinamas nutarimu
- Reglamentavimas pakankamas, tačiau IT metu šis institutas turi būti taikomas itin išimtinai
- Pranešimas asmeniui apie jo statuso pasikeitimą
11. Ar keistinos/ papildytinos LR BPK, ar Generalinio prokuroro rekomendacijose kalbant apie specialiojo liudytojo procesinio statuso teisinį reglamentavimą (pakomentuokite)?
- 022-04-15 GP įsakymu patvirtinus Rekomendacijas, problemų nekyla
- LR GP Rekomendacijos susijusios su specialiojo liudytojo ypatumais šiuo metu jau yra pakeistos
- Atsakiau 10 punkte. Manau yra bloga praktika, kai yra akivaizdu, kad procesas atliekamas prieš konkretų asmenį, bet dėl per mažo duomenų kiekio (netgi, kai byla perspektyvi, tiesiog tyrimas dar trunka per mažą laiko tarpą) asmeniui nenorima pranešti apie įtarimą ir jis verčiamas spec. liudytoju. Nes tada ir atsiranda klausimai dėl apskundimų, nušalinimų, kitų visų dalykų - jei juos imti reglamentuoti artinant prie įtariamojo statuso, kada neliks jokio skirtumo tarp įtariamojo ir spec. liudytojo. Tai bus teisinė nesąmonė, lygiai tokia pati, kaip kažkada tapo ekspertizė ir specialisto tyrimas, kai iš esmės yra tas pats dalykas, skiriasi tik skyrimo tvarka. Ir nuo to nukenčia būtent įtariamasis, kadangi specialisto išvados jam neprivaloma duoti susipažinti. Dar vienas momentas, kodėl spec. liudytojo prilyginimas įtariamajam yra labai blogas, yra tai, kad tokiu atveju su asmeniu spec. liudytojo statuse faktiškai galima dirbti beveik iki pat IT pabaigos, o paskui (tyrimui nepasiekus rezultato) tyrimą nutraukti ar stabdyti tam spec. liudytojui net nepranešus ir nepriėmus procesinio sprendimo (pvz. nutarimo nutraukti IT) būtent jo atžvilgiu. Būtent todėl įtariamasis turi būti įtariamasis, o liudytojas (spec. ar ne spec.) turi likti liudytoju. Dabartinė praktikos kryptis yra šio instituto iškraipymas. Nes toliau taip kraipant, sekantis klausimas bus - atstovo (advokato) išlaidų atlyginimas analogiškai kaip įtariamojo gynėjo.
- dviprasmis institutas, kuris turėtų būti panaikintas
- ne
- Kadangi atsirado visai naujos rekomendacijos, jos jau išsprendė problemą dėl spec. liudytojo statuso savalaikio panaikinimo ir žmogaus informavimo apie tai.
- Nauja redakcija jos išdėstytos 2022-04-15
- nėra būtina
- Rekomendacijos yra tinkamos
- ne