Apklausa

istatymais įtvirtinti mažos Lietuvis visus miškus I grupes ir rekreaciniai miškais, be jokių plynų kirtimų ir Jokiu ūkinių miškų kategorijos. Miškai yra viso Pasaulio išlikimo pagrindinė ašis.

Miškai - tai didelė dalis Lietuvos, lietuviškumo. Netenkam Lietuvos. Nesiplėsiu. Kaip: 1. Susibūrusių visuomenės grupių, asociacijų aktyviu dalyvavimu Seime, Vyriausybėje svarstant su tuo susijusius klausimus. 2. Nuolatiniu matomumu žiniasklaidoje (deja, to reikia. Deja, be paties laiko darbui, dar tiek pat laiko reikia skirt viešinimui) 3. Buvimu KOMANDA. Net jei kažkas iš komandos ir padaro smulkias klaideles, nereikia pulti, kritikuoti, o palaikyti, ir eiti pirmyn. 4. Turi kuo daugiau žmonių rodytis viešumoje ginant mišką, pasisakyti, ne tik mūsų aktyviausios (-i) Monika, Justina, kiti. 5. Viešinant toliau aktyviai, susiejant su kasdieniu žmonių gyvenimu, konkečiais atvejais, miško naudą, medžių mieste naudą. Orientuojantis į atskiras grupes. 6. Suvienyti pastangas kur įmanoma miesto medžių gynėjai ir miškų gynėjai. Taip pat gyvūnų teisių gynėjai čia turėtų veikti kartu. 7. Ieškoti masinio kirtimo "šaknų" verslo/valdžios susitarimuose, domėtis, užkirsti kelią, kiek įmanoma. 8. Atverti visuomenei akis - puikus to pavyzdys buvo parodymas, kas slypi po medžių naikinimu parkuose ir ES projektuose. 9. Mokyti jaunąją kartą, ugdyti meilę natūraliai gamtai, aiškinti, kad žmogus yra jos dalis, o ne virš jos. 10. Mokyti per praktiką, sodinant kartu LIETUVIŠKUS medžius. Akcijų, bendrų darbų pabaigoje turi būti šiltas susibūrimas, aptarimas, pasikalbėjimas, susipažinimas. Ačiū iniciatoriams.

visi plyni kirtimai turi butu sustabdyti kertama tik kur yra riekiama,retinima ,sviesinimai jaunuolynu ugdumai,,,o plyni sustabdomi visai,,kiek galima tenkinti skandinavu poreikius ,,!!!ne tokia turtinga valstybe mes esam,,,nyksta gyvoji gamta,givunyja,mazeja oro,miskai mums padeda kvepuoti,ir kovoja su klimato kaita,,miskai isskiria deguoni kiris butinas visai givunijai ir zmogui,, vienas lapuotis per sezona pagamina tiek deguonies kiek 10 zmoniu suvartoja per metus deguonies,, Dideli miškų plotai veikia vietinius orus ir netgi sukuria savo mikroklimatą. Amazonės atogrąžų miškai, pavyzdžiui, sukuria tokias atmosferines sąlygas, kurios lemia reguliarų lietų ne tik šiuose miškuose, bet ir veikia klimatą tokiose tolimose vietovėse kaip Didžiosios lygumos Šiaurės Amerikoje. Medžių šaknys taip pat yra labai svarbios potvynių metu, ypač žemumose. Prasidėjus potvyniams šaknys padeda dirvai sugerti daugiau vandens – taip sumažinama erozija ir žmonių nuostoliai, nes sulėtėja vandens tėkmės greitis. Miškai taip pat yra svarbūs papildant gruntinio vandens atsargas.Miško šaknų sistema stabilizuoja didžiulius dirvos kiekius ir taip apsaugo visos ekosistemos pamatus nuo vandens ar vėjo sukeltos erozijos. Miškų kirtimas panaikina šias gerąsias savybes. Kirtavietėse pagreitėjusi dirvos erozija gali sukelti ir kitas problemas, grasinančias žmonių turtui ir gyvybei, - nuošliaužas ir smėlio audras. Miškai valo mūsų dirvą, vandenį ir orą. Medžiai iš dirvos gali pasisavinti toksinus savo reikmėms arba juos suskaidyti į mažiau pavojingas chemines medžiagas. Kai kurie augalai šį darbą atlieka ypač gerai ir dėl to yra sodinami itin užterštose vietose, siekiant jas vėliau pritaikyti kitoms reikmėms. Miškai taip pat valo orą ir ne tik nuo jau minėto CO2. Medžiai iš atmosferos sugeria įvairius toksinus, įskaitant anglies monoksidą (smalkes), sieros dioksidą ir azoto dioksidą.. Žmonija iš miškų gauna įvairiausių produktų, pradedant mediena, baigiant paukščių plunksnomis specialiems ritualams. Miškai mus rengia, maitina, iš miškų gauname kuro. Šiuo metu viena didžiausių miško produktus naudojančių pramonių yra farmacija. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, iš atogrąžų miškų gaunamų medicininių augalų vertė siekia 108 mlrd. dolerių (apie 270 mlrd. litų) per metus. Pavyzdžiui, apie 70 proc. visų augalų turinčių gydomųjų savybių nuo vėžio auga tik atogrąžų miškuose.

Miškai svarbiausi ekologine prasme,nes gerina oro,vandens ir dirvos kokybę,nekalbant apie socialinę,rekreacinę reikšmę.Mediena turi būti svarbi tik ūkinėrg paskirties miškuose

Nyksta mūsų žemės plaučiai. Saugant ir sodinant naujus miškus.

Miškas ypač svarbus kaip rekreacinė, estetinė vieta. Ir ne vien tai, jis veikia žmogaus dvasinę pusiausvyrą, ramina, daugeliui žmonių yra svarbus išgyvenimo šaltinis [uogos, grybai]. Jeigu siekiama panaudoti mišką kaip materialinės naudos teikėją, galima organizuoti ekskursijas į dar išlikusias sengires, o ne naikinti jas. Skelbiama kiek bus sukurta darbo vietų kertant miškus, kodėl niekas neakcentuoja, kiek žmonių visa tai praras. Kas liečia klaikų paskutiniu metu vykstantį miškų naikiimą, manau, kad reikia skubiai keisti įstatymus.

Manau, kad miškingumas nemažėja. O miškų atsikūrimas po atvėjimių ar atrankinių kirtimų daugeliu atveju negarantuoja reikiamo tankumo ir pageidaujamų medžių rūšių.

Svarbi nes niokojaama gyvoji gamta. Išspręsti nemanaujog pavyks nebent Seimas imtųsi draudimų.

Atsižvelgti į ekosistemines paslaugas, išsamiau įvertinti ne tik aprūpinimo bet ir kultūrines, rekriacines ir palaikymo miškų paslaugas ir atkreipti dėmesį jog visas pasaulis vis daugiau dėmesio skiria šoms trims paslaugoms, nes mato tame didesnę net ekonominę ilgalaikę naudą.

Svarbi visais pagrindiniais aspektais - sveikata (planetos, žmogaus, visų), rekreacija, edukacija, dvasinis aspektas. Problemos sprendimas gali būti tik ilgalaikis, tai ir bendras visuomenės šietimas, samoningėjimas, jungimasis vardan bendrų tikslų ir kuo mažesnis skaldymasis. Aš dalyvauju miško savininkų asociacijos veikloje, ten dalyvauja daug įmonių ir privačių miškininkų besiverčiančių iš miškininkystės. Jie dažnai dabar bandomi pavaizduoti kaip miško priešai tik kertantys miškus. Visokių yra, tačiau didžioji dalis tikrai nėra miško priešai ir vietoj jų akių nėra dolerio ženklai. O protingas miško naudojimas bendraūkinėms reikmėms yra, mano manymu, sietinas su darniu gyvenimu. Pagrindinė mano mintis čia, kad nereikia priešintis su miško verslininkais, o augti ir samoningėti kartu. Dar kita pusė - valstybinių miškų naudojimas. Čia visuomenė ir įvairios organizacijos turėtų įtakoti politikus, kad valstybiniai miškai būtų kuo mažiau kertami. Tai manau žymiai lengviau pasiekti, nei su privačiais miškais.