Apklausa apie studijų kokybę "KDF Dizaino katedra"

Mažai naujovių. Dėstytojai monotoniškai atlieka savo darbą, trūksta veiklumo iš jų pusės. Subjektyvus vertinimas. Vertinime atsiranda tokių terminų, kaip "pažintys", "simpatijos", "antipatijos". Labai trūksta kūrybinės laisvės, visi darbai turi savo rėmus, iš kurių negalima išeiti. Trūksta pagarbos studentui, kaip pilnamečiui ir savo nuomonę bei asmenybę turinčiam žmogui. Nevertinamas studento laikas. Tvarkaraštis neegzistuoja. Dėstytojai paskaitas lanko, kada jiems patogu, o ne pagal tvarkaraštį. Tai visiška nepagarba. Neigiamai vertinami dirbantys studentai, neįvertinamas jų laikas ir pastangos.

Dėstytojai nesuteikia pakankamai vaizdinės medžiagos, ne iki galo išaiškina užduotis.

Ne visada dėstytojų pastabos apie studento darbą atitinka pažymius.

Manau, kai kurie dėstytojai aiškiai neišaiškina užduočių.

Nepunktualūs, gilinasi į asmeniškumus, destruktyviai vertina, žlugdo, persistengia su kritika.

Dėstytojai dažnai būna nepunktualūs, reikia laukti kartais kelias valandas.

Per ilgos teorinės paskaitos (geriau dažniau, bet po trumpesnį laiką). Atsakingiau prižiūrėti fondus. Patalpų trūkumas (gaminti gipsą ir pan.).

Nežadėti studentams dalykų, kurie neįmanomi. Taip jie nusivilia ir piktai reaguoja į dėstytojus. Dėstytojai kartais tempia gumą, o po to visi vaikšto užtinę.

Jei studentas nepratęs savarankiškai mokytis, čia jam nelengva, bent pradžioje, nes didžiąją dalį visko išmokti, įsisąmoninti tenka pačiam. Nedisciplinuotos dauguma paskaitų, mokomės daug ką, ko nereikės (senovės lietuvių meno istorija ir Europos senų laikų, dėst. Mikėnas dėsto iš archeologo pusės). Svarbiausia, naudojamas psichologinis teroras (S. Jarašius). Semestro eiga - nepaskirstyti darbai, dažniausiai prieš peržiūras specialybinių dalykų dėstytojai susigriebia labiau konsultuoti, o pradžioje semestro "galime pailsėti" (dėst. S. Jarašiaus metodai). Dėstytojai patys renkasi, kuriuos studentus konsultuoti, skirsto į grupes (S. Jarašius). Svarbu: medžiagas perkamės patys, nėra sąlygų atlikti daug darbų akademijoje. Taip pat mums negalima dalyvauti peržiūrose, klausyti komisijos vertinimų. Kodėl?

Dauguma dėstytojų būna itin nepunktualūs, taip pat pasitaiko, kad į studentus žiūrima iš aukšto, pateikiama mažokai papildomos informacijos apie dėstomą dalyką.

Dėstytojai dažnai tempia gumą darbų atžvilgiu, o kai lieka mažai laiko, tada reikia nemiegoti. Erzina, kai žada dėstytojai ir po to neištesi, kaip ir buvo su praktika Nidoje. Pusę metų planavome kelionę, o paskutinėmis savaitėmis paaiškėjo, kad liksime Kaune.

Dėstytojai ne laiku ateina į paskaitas, vėluoja, nepraneša, kad nebus paskaitos; kai kurie dėstytojai kartais nesugeba pateikti užduoties, jos pilnai išaiškinti, kartais elgiasi neetiškai su studentais ir su dėstytojais.

Kai kurie dėstytojai, susidarę išankstinę nuomonę, tai gali trukdyti darbui, kai prašai pagalbos. Dėstytojo garsiai reiškiamas nepagrįstas nepasitenkinimas (nekorektiškas, įžeidžiantis) nepadeda studentui (kalbama pagr. apie doc. S. Jarašių).

Manau, kad krūvis ir darbų kiekis buvo truputį per didelis kaip pirmakursiams.

Pagrindinė dėstytojų problema - konsultacijų susitarimo laikas, nes dažnai dėstytojai vėluoja ir ateina kitu nei sutarta laiku, perkelia susitikimus kitam kartui, todėl būna sunku suspėti su darbais.

Esu nepatenkinta kai kurių dizaino katedros dėstytojų, ypač E. Valentinavičiaus nepunktualumu. Versti studentus laukti po 3 - 4 val. yra nepagarbu. Jei dėstytojas negali atvykti sutartu laiku, galima tiesiog suderinti kitą susitikimo laiką. Iš dėstytojo R. Šukio norėtųsi sulaukti daugiau patarimų apie atliekamą darbą, nevisada būna aiškus užduoties pobūdis.

Man labai nepatinka, kad dėstytojai dažnai vėluoja į paskaitas ir dažnai būna užsiėmę kitais reikalais.

R. Šukys per daug atlaidus ir mažai reiklus. S. Jarašius puikus dėstytojas, tačiau jo patyčios veikia mus neigiamai, kartais būna ir taip sunku, kai darbai puikiai nepavyksta, tada tie tyčiojimaisi veikia labai blogai. Plius dar S. Jarašius nėra labai etiškas, per Šukio paskaitas ateidavo ir prie mūsų studentų jį kritikuodavo savo pašaipomis, nemanau, kad derėtų dėstytojams aiškintis santykius prie studentų.

Keičia dalykų kreditų skaičių po peržiūrų. Krūvis neatitinka kreditų skaičiaus. Per didelis praktikos krūvis.

Brakauskaitės nebūna apie puse suplanuotų paskaitų. Jarašius išsirenka savo favoritus ir atvirkščiai, ir tai labai jaučiasi. Jaučiasi įtampa tarp dėstytojų, neigiami atsiliepimai. Jarašius sureikšmina tik savo paskaitą ir tik jai turim ruoštis. Vėlavimas: jei vėluotų tik valandą, tai suprantu, kad visko nutinka. Bet kai kokias 3, ir niekas nepraneša, o mes sėdim ir laukiam, tai man labai svarbus mano laikas.

Dėstytojai dažnai vėluoja, kartais tenka jų laukti net 5 valandas, kreditų skaičius yra neproporcingas užduočių kiekiui, kartais sunku kokybiškai atlikti tiek daug užduočių, taip pat dėstytojai kartais elgiasi nekorektiškai.

Neapskaičiuoja darbo krūvio, mažai kreditų, o dirbam daug daugiau nei projektavimo, kurio kreditai yra didesni. E. Valentinavičius dažnai vėluoja ir skiria nepakankamai laiko studentams. doc. S. Jarašiaus humorą ne visada lengva suprasti ir ištverti. Lekt. R. Šukys ir doc. R. Brakauskaitė galėtų tvirčiau pasakyti, kas gerai, kas ne.

Šiais metais vyksta dideli perversmai Dizaino katedroje, studentams yra sakoma viena, o daroma visai kita. Manau, dėstytojai prieš sakant bet kokią informaciją, turėtų pagalvoti, ar tikrai taip bus.

Dėstytojai labai skirtingi ir susikoncentravę į savo sritį, savo studentą (ypač tai pasijunta darant baigiamuosius darbus), nesidomi arba domisi paviršutiniškais kitos krypties darbais ir kitų dėstytojų studentais; Kryptis ir asmeniniai dėstytojų santykiai turi įtakos darbo įvertinimui; Dėl šio susiskirstymo trūksta įvairiapusės kritikos; Ne visi dėstytojai atsižvelgia į materialias studento galimybes; Mažai dėmesio skiriama darbo užbaigimui, pateikimui, pristatymui, (ir mažai laiko paliekama šiai labai svarbiai daliai); Nebendradarbiaujama su kitomis katedromis ir fakultetais; Nebendradarbiaujama, kuriant baigiamuosius darbus.

Atsiliepimai tik geri.

Nepatinka, kaip dizaino katedroje vyksta diplominių darbų vadovų paskirstymas. Šis procesas yra pernelyg formalus, biurokratiškas, "popierinis". Darbų vadovai turi būti paskiriami labiau atsižvelgiant į studento darbo temos specifiką, pačio studento sugebėjimus, taip pat ir jo pageidavimus. Suprantama, kad visų "pageidavimų" išpildyti neįmanoma, tačiau darbo vadovas turėtų bent jau atitikti studento darbo temos specifiką. Vadovas turi būti kompetentingas vadovauti konkrečiam darbui ir atvirkščiai, darbas turi atitikti vadovo ir studento interesus ir kompetenciją. Kitaip darbas tiesiog nevyksta. Nepatinka atskirų "senos kartos" dėstytojų pasyvumas, kartais kompetencijos konkrečiose sferose trūkumas, labiau pasireiškiantis dirbant prie didesnės apimties darbų.

Neigiami atsiliepimai, o gal greičiau trūkumai, kurie pastebimi dizaino katedroje, kartais atsispindi pačių dėstytojų bendravime. Dažnai išsiskiriančios nuomonės leidžia teigti, kad kai kuriais klausimais susiginčijama ne tiek dėl studento sprendžiamos problemos, odėl asmeninių nesutarimų. Kitas trūkumas - jau nuo pat pirmų dizaino spec. kursų studentai skatinami kurti pagal tam tikras užduotis. Tai yra labai gerai. Tačiau peržvelgus kelis metus iš eilės tų pačių užduočių darbus - pastebimas vienodumas. Todėl galbūt užduotis reikėtų atnaujinti, praplėst disciplinų prasme, suteikti daugiau laisvės studentų individualaus braižo atsiskleidimui. Žinoma, paliekant bazines užduotis ir tik kai kuriose suteikiant laisvę. Manau, tokiu būdu atsirastų tam tikra kūrybinė, o kartu ir psichologinė harmonija. Dar vienas pastebėjimas - itin skurdi katedros biblioteka, bent jau tokia buvo iki pradėjus vadovavimo laikotarpį dabartinei katedros vedėjai. Taip pat, pasigendama projektų, skatinančių studentus kurti grupėmis ar individualiai. Taip pat, pastebimas didelis katedros atsiribojimas nuo Vilniaus akademijos ir ten dirbančių dizaino katedros dėstytojų. Bent jau taip kol kas buvo. Galbūt jau vyksta pokyčiai :) Dėstytojams didesnių pastebėjimų neturiu. Tik galbūt, vienas iš trūkumų būtų, jog dėstytojai, kurie turi kelias veiklas (kas yra tikrai būtina ir natūralu) kartais nepakankamai laiko skiria studentams. Ypač svarbu tie atvejai, kai vyksta diplomantų konsultacijos.

Ne visada dėstytojai turi laiko. Būna betvarkė, pastovus laukimas. Nevisada aišku, už ką pažymius rašo. S. Jarašius per daug kišasi į darbo eigą (žinoma, reikia, kad nukreiptų ir pasakytų, kas blogai gerai, tačiau kartais per daug asmeniškai į viską žiūri. J. Venckūnas neturi aiškios nuomonės. Reikia jaunų, kūribingų dėstytojų. Kad šiek tiek įneštų gyvybės ir idėjų į katedrą. Dėst. Rita, manau, viena iš geriausių dėstytojų visoje katedroje.

Ne visuomet dėstytojai atsižvelgia į visus studentus ir jų sugebėjimus. Susidarė įspūdis, jog dėstytojai noriai užsiima dirbti tik su stipriausiais studentais, tačiau tai nėra teisingas požiūris, nes silpnesni studentai lieka likimo valiai. Neatsižvelgiama į studentų pageidavimus, renkantis baigiamojo darbo temą ir vadovą.

Kartais žiaurokai išsakoma kritika, bet be kritikos irgi būtų negerai.

Trūksta tvarkos (nuolat besikeičianti studijų programa, tvarkaraščių nestabilumas ir pan.).

Ne visi dėstytojai stengiasi suprasti studento problemas.

Šiek tiek trūksta organizuotumo. Ir norėtųsi, jog dėstytojai pateiktų daugiau medžiagos. Labiau supažindintų su medžiagomis, iš kurių gaminami baldai.

Trūksta jaunų dėstytojų su šviežiu požiūriu, naujais dėstymo metodais.

ne visi dėstytojai noriai žiūri į savo darbą ir studentų tobulinimą, maža informacijos apie discipliną, visą informaciją turim "kažkur" rasti patys, tačiau jei taip, tai ir studijos tam nereikalingos, jei niekas nenukreipia, nepadeda ir neparodo, nepamoko. neišvengiama ir pašaipų, jei pats į jas žiūrėsi rimtai, gali ir susirgti

Daugumai dėstytojų trūksta suvokimo apie pedagogiškumą. Koks yra dėstytojo uždavinys. Dažnai veikia asmeniškumo faktorius, ko neturėtų būti. Taip pat dėstyti turėtų tokie žmonės, kurie būtų ne tik savo srities specialistai, bet ir iškilūs savo vidumi, pasižymintys stipriu kūrybiniu potencialu.

Labiau ikvepti studentus nerodant abejingumo t.y. neatvykimo i paskaitas, stengimosi "greitai nudirbti, ka reikia" ir pan. Gal padetu didesnis darbas kartu... (kaip jau minejau: workshopai ir pan.).