Apklausa apie „Klaipėdos dramos teatro“ virtualių spektaklių organizavimą, skaitmenizavimą ir virtualaus teatro galimybes.

Apklausą atlieka Klaipėdos Socialinių Mokslų kolegijos, Kūrybos ir pramogų industrijų trečio kurso studentė Lina. Anketa siekiama sužinoti virtualaus teatro organizavimo etapus, į kokias skaitmenines erdves tenka integruotis ir kokias galimybes pritraukti auditorijai turi virtualus teatras. Apklausos duomenų rezultatai ir išvados bus panaudoti mano baigiamajame darbe – „Renginių industrijos transformacija: Virtualaus teatro galimybės“. Būčiau dėkinga už Jūsų laiką, pildant apklausą.

1. Kaip užklupus Covid-19 pandemijai greitai prisitaikėte prie teatro renginių organizavimo nuotoliniu būdu? Kaip juos organizavote anksčiau?

  1. Reagavome labai operatyviai, nes jau anksčiau skaitmenizuodavome savo spektaklius ir turėjome nedidelę biblioteką nebevaidinamų spektaklių, kuriuos transliuodavome pavieniuose renginiuose. Pandemijos metu virtualiai parodėme keletą nebevaidinamų spektaklių ir tik vieną vaidinamą iš esamo repertuaro, tam kad žiūrovai norėtų toliau lankytis gyvai spektakliuose, nes teatras vis tik tokia meno rūšis, kuri geriausią savo efektą pasiekia gyvai, teatras tai ne kinas. O nebevaidinami spektakliai leido žmonėms prisiminti, kas jau sukurta ir pamatyti nauju kampu, iš operatoriaus perspektyvos. Taip pat parodėme porą spektaklių video įrašų, kurie dalyvavo mūsų tarptautiniame festivalyje "TheATRIUM, juos rodėme su lietuviškais titrais, žinoma, prieš tai gavus užsienio teatrų leidimus rodymui.

2. Kaip vertinate realaus teatro transformaciją į virtualią erdvę?

  1. Mes laikėmės nuostatos, jog teatras yra gyvas menas ir spektakliai turi būti ir rodomi, ir žiūrimi gyvai. Nuo gyvų žiūrovų reakcijų priklauso labai daug, tai yra bendras patyrimas, kuris vieną ir tą patį spektaklį gali atskleisti vienokiu kampu, o kitą kartą rodant jį su aktyviai reaguojančia publika akcentus turėti kitose vietose. Tad mūsų kūryba šiek tiek transformavosi ir kūrėme laidas apie teatro užkulisiuose dirbančius žmones, kūrėme laidas apie pokalbius su režisieriais. Tokiu būdu skleidėme ir toliau žinią apie teatro meną jo nenumenkinant, o atskleidžiant kitas neregėtas detales.

3. Su kokiais iššūkiais ir sunkumais tenka susidurti organizuojant virtualų teatrą?

  1. Iš pat pradžių gal buvo šiek tiek sunkiau, kol išsirinkome programas per kurias galėtume laisvai bendrauti virtualiai, išmokome jomis naudotis, ir po to darbas vyko kaip vykęs. Žinoma kilo įvairių pasvarstymų, ar teatras išgyvens pandemiją, ar jis bus žmonėms, žiūrovams reikalingas po jos, bet įsitikinome, kad tikrai taip. Žiūrovai pasiilgo ir laisvės, galimybės išeiti į lauką, bet ir magiškų teatro slėpinių, spektaklių, aktorių, pramogų.

4. Kokie, Jūsų nuomone, virtualaus teatro privalumai žiūrovui?

  1. Tik lokaciniai, kad nereikia niekur eiti, bet tuo pačiu, tai daugumai žmonių yra trūkumas, nes pusė teatre patiriamo efekto yra ruošimasis eiti į jį, pati kelionė, būvis jame, diskutavimas su kitais žiūrovais ir dalijimasis kartu išgyventais įspūdžiais, vienaip ar kitaip suprastais režisieriaus sprendimais.

5. Kokie, Jūsų nuomone, virtualaus teatro privalumai organizatorių komandai?

  1. Ši pandemija parodė, kad puikiai gebame organizuotis darbus ir nuotoliniu būdu, kad tikrai nėra būtina dirbti vien tik ofise, puikiai galime susikalbėti ir įgyvendinti projektus ir dirbdami iš skirtingų vietų. Nors dirbant kartu gyvai kai kuriuos klausimus galima išspręsti tiesiog greičiau.

6. Kaip vertinate skaitmeninių platformų patogumą, kuriose organizuojamas virtualus teatras?

7. Kaip vertinate patį bendravimą su žiūrovais skaitmeninėse platformose?

Pagrįskite savo nuomonę:

  1. Vieniems žmonėms lengviau yra bendrauti gyvai, kitiems virtualiai už savo pulto. Aktoriams labiau priimtinas gyvas bendravimas, kitam personalui priimtinas ir gyvas, ir virtualus bendravimas.

8. Į kokias skaitmenines platformas tenka integruoti virtualų teatrą?

Kitas variantas

  1. ir zoom, ir facebook, ir youtube

9. Kaip manote, kas yra svarbiausia ir į ką labiausiai reikia atkreipti dėmesį, norint suorganizuoti sėkmingą teatro spektaklį?

  1. Gerai atsirinkti komandą su kuria dirbi, pradedant režisieriumi, aktoriais, vadybininkais, technikais ir t.t. baigiant kasininku

10. Kaip stengiatės užtikrinti didelės auditorijos pritraukimą virtualaus teatro organizavime?

  1. Segmentuoti auditorijas, parinkti atitinkamus reklamos nešiklius, įtraukiant žiūrovą.

11. Kaip virtualaus teatro metu stengiatės įtraukti dalyvius į renginio turinį?

  1. Turėjome projektą ZOOM ZOOM IN MY ROOM, kurio metu žiūrovai buvo įtraukti turėdami balsuoti apie aktoriaus papasakotą istoriją, ir nuspręsti ar tai buvo tikra ar išgalvota.

12. Kaip jautėsi spektaklių aktoriai kai teatrą teko integruoti į internetą?

  1. Galima atsakyti vienu žodžiu - liūdėjo.

13. Pradėjus organizuoti teatro spektaklius nuotoliniu būdu sulaukėte daugiau ar mažiau dalyvių lyginant su realiais teatro renginiais?

  1. Kadangi spektakliai buvo rodomi nemokamai, tai galimybę pamatyti ir prisijungti į transliacijas žiūrėjimui turėjo daugiau žmonių, buvo sulaukta daugiau žiūrovų, nes mūsų didžiojoje salėje yra tik 417 vietų, tad žiūrovų buvo daugiau nebevaidinamų spektaklių transliacijose. O kai rodėme dar repertuare esantį spektaklį "Mūsų klasė" rež. O. Koršunovas, į jo transliaciją prisijungė daugiau nei 13 tūkst. žmonių. Turėjome nedidelių ir techninių problemų dėl tokio žiūrovų kiekio, bet jos buvo greitai išspręstos.

14. Kuris teatro renginys, Jūsų nuomone, yra efektyvesnis – organizuojamas gyvai ar virtualiu būdu? Kodėl?

  1. Gyvai. Teatras yra gyvas menas, spektaklyje jungiasi ir aktorių, ir žiūrovų emocijos, tai yra savotiškas ritualas.

15. Ar organizuojant virtualų spektaklį nėra rizikos atsirasti prastesnei turinio kokybei?

  1. Yra.

16. Kaip planuojate išlaikyti virtualaus teatro formatą vėl grįžus galimybei organizuoti renginius gyvai?

  1. Kaip ir minėta anksčiau, kūrėme skirtingą turinį, laidas apie teatro užkulisiuose dirbančius žmones, diskusijas su skirtingais režisieriais, teatrinį žaidimą "Zoom zoom in my room", bet šie projektai baigėsi, baigėsi karantinai, tad viską organizuojame gyvai ir kviečiame žiūrovus grįžti į teatrą, patirti gyvą teatrą ir tikras, gyvas emocijas.

17. Kaip manote, kokių galimybių teatras dar gali atrasti virtualioje aplinkoje?

  1. tai labai priklauso nuo technologijų tobulėjimo, jei technologijos leistų, tai būtų galima turėti ir miniatūrines hologramas, vaidinančias spektaklį tavo pasirinktoje vietoje...

18. Kaip gyvą pasirodymą gali pakeisti tik nuotolinis, kai tokiu būdu auditorija tampa pasyvia, nėra sukuriama tinkama kamerinė aplinka ir kt.?

  1. Gyvo pasirodymo negali pakeisti nuotolinis, tai yra tiesiog substitutas, bet ne tas pats.

19. Kokią, Jūsų nuomone, alternatyvą virtualus teatras gali pasiūlyti pasyviam žiūrovui? (Pvz.: senesnių spektaklių įrašų stebėjimas nemokamai; tiesioginės pjesių skaitymo transliacijos; virtualios diskusijos su teatro aktoriais ir kt.).

  1. Čia yra kiekvieno teatro pasirinkimas, kokių priemonių ir projektų imtis. Mūsų atveju kūrėme skirtingą turinį, laidas apie teatro užkulisiuose dirbančius žmones, diskusijas su skirtingais režisieriais, teatrinį žaidimą "Zoom zoom in my room", rodėme nebevaidinamus spektaklius, sukūrėme teatro atributikos liniją DRAMA-CHA-CHA, žiūrovai turėjo iš ko rinktis.
Sukurk savo anketąAtsakyti į šią anketą