Apie autistiškų vaikučių integraciją bei spec įstaigų poreikį

...

Vaikų "autistukų" daugėja, tik kažkodėl integracijos nėra. Mūsų švietimo sistema nežino, kaip jiems padėti, o ,manau, ir nenori. Mokyklose trūksta tėvų supratimo ir tolerancijos, kadangi jiems tokie vaikai "laukiniai", " asocialūs". Mokytojai nežino, kaip su jais dirbti , todėl nieko nedaro ir palieka tai spręsti tėvams. Labai tikiuosi, kad mes, mamos, auginančios kitokius vaikus bursimės į bendruomenę ir teiksime pasiūlymus švietimo darbuotojams: arba kuo greičiau sudarytų sąlygas integruotis mūsų vaikams, arba mes visi kartu kreipsimės į neįgaliųjų teises ir rašysime peticiją "Europos neįgaliųjų teisių konvensijai". Iš pradžių reikia aktyvių tėvų. Jeigu tokių yra, rašykite: [email protected].

Autistiškiems vaikams labai svarbu prisitaikyti ir gyventi normalų gyvenimą, todėl labai svarni integracija. Žinoma, svarbi ir spec pagalba tokiems vaikams, todėl visi "integruotieji" turi turėti galimybę lankyti logopedą, psichologą ir kt.

Truksta specialistu.neprienama finansiskai

Visi autistiški vaikai turi būti vienaip ar kitaip integruojami bendro lavinimo mokyklose. Sunkiems galima įkurti atskiras klases bendrojo lavinimo mokykloje, lengvesni turėtų mokytis toje pačioje klasėje su neurotipiškais (paprastais) vaikais. Kodėl? Atsakymas paprastas. Mes įkišame vaikus į spec. darželius. Iš jų patekti į paprastą mokyklą praktiškai neįmanoma, lieka spec. mokykla. O mes turime spec. pasaulį, į kurį galėtų ir turėtų patekti spec. darželius ir spec. mokyklas baigę vaikai? Ne, jie gyvena mūsų paprastame pasaulyje. Kaip jie čia gyvens, jei paprasti (neurotipiški) žmonės nebus jų matę (juk nesimokė kartu niekada), kaip autistiški žmonės galės kiek įmanoma pilnavertiškiau prisitaikyti paprastame pasaulyje su žmonėmis, kurių jie niekada nematė (juk kartu nesimokė)? Atsakymas paprastas. Spec. įstaigos tik tuo atveju, jei bus ir spec. pasaulis.

Esame gavę pasiūlymą iš Vilniaus PPT kurti ir leisti savo vaiką į spec. klasę bendrojo lavinimo mokykloje, skirtą autistukams (su spec. pasiruošusia mokytoja, sudaryta iš maždaug 6 vaikų). Manome, kad jei tai būtų siūlyta nuo pat pirmosios klasės, net nemąstę būtume sutikę. Tokia klasė, 4 metus mokant normalaus intelekto vaikus dalyvauti pamokose, išbūti klasėje ir dirbti grupėje vėliau vis labiau iki galo integruojant juos į eilinę klasę būtų geriausias variantas ir mūsų ir panašiems vaikučiams. Mes tiesiog per vėlai gavome šį pasiūlymą, kai vaikui iš pradinių klasių pusė kelio jau buvo nueita. Matyt truputį kitokių paslaugų reikėtų vaikučiams, kuriems reikia daugiau pagalbos dėl didesnių jų spec. poreikių - gal tuomet speciali atskira įstaiga būtų reikalingesnė. Kita vertus, maksimaliai ugdant,lavinant , patenkinant asmeninius kiekvieno vaiko poreikius - didėtų jų gebėjimai, augtų savarankiškumas ir rezultate visuomenė nuo to tik laimėtų, iš dalies gaudama mažesnę išlaikymo naštą ir iš kitos pusės - daugiau prisitaikiusių, savo potencialą ir gebėjimus išnaudojančių savo (o ir visuomenės) naudai asmenų.

Regis daug minčių išsakiau auksčiau. Pagrindinė mūsų vaikų ugdymo kryptis turėtų būti formuojama link mažu bendruomenių/ spec. klasių (gilesnį sutrikimo laipsnį turintiems vaikams) kūrimo bendrojo lavinimo mokyklose integruojant į tam tikras pamokas kaip muzika, kūno kultūra. Vertinant vaiko pasiekimus, teigiamus pokyčius, turi būti sudaromos galimybės integruotis į klases su sveikais vaikais (būtinai su kvalifikuotu padėjėju).

Istaiga reikalinga- sutinku. Taciau reikalingi ir kvalifikuoti socialiniai darbuotojai galintys teikti visapusiska pagalba tevams auginantiems ypatingus vaikelius. As tik dabar suzinojau, kad socialinis darbuotojas netgi gali konsultuoti seimos santykiu ir psichologiniais klausimais, kad jis gali teikti individualias konsultacijas, pravesti terapijas. Jeigu mokymo istaigose kurias jus siekiate isteigti dirbtu ir toks specialistas, mums- tevams butu simta kartu lengviau.

Labai ribotas pasirinkimas istaigu. Labai mazai yra pasirinkimu darzeliu, kur galetu lankyti vaikai, kurie turi tik autizmo bruozu arba lengva autizma, arba aspergeris.

Esu įsitikinusi, kad vaikui mokykloje reikės asmeninio pagalbininko - mokytojo padėjėjo, kuris nuolat būtų su vaiku.

Labai apmaudu, kad dauguma aukletoju, pedagogu net nesupranta ka reiskia autizmas. Jie net nenumao kaip su tokiu vaiku dirbti. Gal didmesciuose ir kitokia siek tiek situacija, deja mazesniuose miestuose tai yra problema. Seimos rate yra asmuo dirbantis darzelyje-tai kaip vienoje grupeje pradejo mokytis autisistas-leke visos aukletojos is kitu grupie pasiziureti KOKS TAI VAIKAS, KA JIS DARO IR T.T.T Kaip jus manote ar jos ismano kaip su juo dirbti????? Jei net nesupranta kas tas autizmas... Lietuvoje reikia kuo daugiau tokiu vaiku integruoti i paprastus darzelius, mokyklas. Reikia, kuo daugiau ziniu, seminaru pedagogams apie si sindroma. Nes tokiems vaikams BUTINA integruotis i visuomene-jiems naudinga eiti i paprastas mokyklas, darzelius. Jie labai daug ka kopijuoja is sveiku vaiku, lengviau socializuojasi, labiau pazysta aplinka kurioje turi gyventi.

Pirmas ir pats svarbiausias darbas turi būti sukurta S I S T E M A. Taip kaip yra darbo grupės ministerijose, kad ir Švietimo ministerijoj, kuri ilgus metus ruošia, remdamasi ir pedagogų patirtimi ir tikriausiai patys važinėja po ugdymo įstaigas, aiškinasi, domisi, renka informacija, kaupia ją sistemina, tariasi su metodininkais ir kuria projektus, mokymosi programas, vėl svarsto, analizuoja, kol galiausiai patvirtina, leidžia vadovėlius,moko būsimus pedagogus,jau dirbantys lanko seminarus, kelia kvalifikaciją ir t. t. ir pan.Taip kaip yra patvirtinta bendrojo lavinimo programa ir sistema vaikams, neturintiems spec. poreikių, taip turi būt patvirtinta ugdymo (lavinimo) programa, SISTEMA vaikams su spec. poreikiais.. Šiai dienai pagalba šiems vaikams minimali.. Kaip mano sūnaus gydytoja neurologė (I. Bakanienė) sako: Formaliai yra, realiai nėra.Mes Jau aštunti metai jaučiamės niekam nereikalingi, problemiški,nepageidaujami, vieniši. VRC diagnozavo 2008, tuo valstybinė pagalba ir baigės.Turi burtis tėvai , auginantys autizmo sindromą, turinčius vaikus, rašyt peticiją, pasirašytą keliasdešimčia tūkstančių parašų, į sveikatos ministeriją.Reikalauti atsakymo. Kažkaip intensyviau, reikliau. Kaip vaikų psichiatras doc. D. Pūras sako pareikalauti valdžios, kad būtų vykdomi įstatymai. Matomai, kokiais tai įstatymais nustatyta pagalba šį sutrikimą turintiems žmonėms. O ne taip kad autizmas iki 18-os, o paskui jau nebe autistas?!

Mano vaikas šiuo metu per sunkus, kad galėčiau kalbėti apie integraciją. Labai trūksta specialistų. Norint vaiką nuvežti pas privatų logopedą, į muzikos ar meno terapijas reikia važiuoti 60 km į vieną galą. Ergoterapeuto iš vis nėra :(

Dauguma ugdymo įstaigų turi specialiuosiu pedagogus, logopedus - reikėtų plėsti šių specialistų kvalifikaciją ir mokyti dirbti su Ypatingais vaikais, kad vėliau jie galėtų dalintis patirtimi, kaip dirbti su Ypatingais vaikais ir su kitais ugdymo įstaigų specialsitais.

Būtų gerai, jei priimant į spec.įstaigas būtų atsižvelgaima ne tik į Intelekto testo rezultatus ( jie ne visada objektyvūs), bet ir į spec.poreikių turinčių vaikų poreikį mokytis mažesnėse klasėse (poreikį labiau pritaikyti mokymosi aplinką), gauti daugiau individualaus dėmesio, net jeigu intelektas nėra žemiau normalaus ribos. Nemažai tokių vaikų turi dėmesio koncentracijos sutrikimą. Bendrojo ugdymo įstaigose integracija gali būti labai sunki dėl didelio mokinių skaičiaus, mokytojų kompetencijos dirbant su spec.poreikių turinčiais vaikais trūkumo. Ir dėl paties vaiko motyvacijos bei gebėjimų adaptuotis dideliame vaikų kolektyve.

Labai reikia pagalbos-remimo is savivaldybes, finansines taip pat. Labai mazai tevu gali sau leisti samdyti lavinimo secialistus, kurie taip reikalingi musu ypatingiems vaikams.

nelabai dar ką žinau ir išmanau, autizmas pripažintas tik šiemet.

Mažuosiuose miestuose dirba keletas spec pedagogų kurie kiek suprantu nelabai turi galimybės lankytis įvairiuose kursuose, tobulintis ir tt... norėtume nusisamdyti ergoterapiautus , logopedus ir visus kitus reikalingus specelistus, bet ne įmanoma, nes jų nėra, arba turi važinėti po 60 km.

Manau, kad turėtų būti normalioje mokykloje, darželyje, bet skirtų daugiau pagalbos tokiems vaikams

Vaikai daznai ima pavyzdi is bendraamziu, geriau kad tas pavyzdys kiek imanoma butu teigiamas, neigiamu bruozu ir savu uztenka

Kadangi esame lanke iprasta darzeli, galiu pasakyti, kad musu vaikui integruotis sekesi gerai, taciau, esant dideliems spec. ugdymosi poreikiams, iprastame darzelyje tiesiog nebuvo kompetetingu specialistu galinciu tai daryti. Artejant priesmokyklinei grupei, nusprendeme persivesti i spec. darzeli. Taciau ir cia jauciame, kad ugdymui skiriama per mazai specialistu darbo valandu, kai kuriu reikalingu uzsiemimu kaip ergoterapija, tiesiog nera. Nesedime ir patys ranku sudeje, kadangi matome, kad valstybine istaiga negali suteikti to, ko reikia ir kiek reikia, samdomes privaciai dirbancius specialistus. Manau,pradziai bent jau is esmes turetu buti perziuretos tiek spec. ugdymo metodikos, tiek specialistu etatai, nes tiek, kiek kiekvienam vaikui dabar skiriama pvz. logopedo ar spec. pedagogo darbo valandu (minuciu:)) yra per mazai.

norime kad būtų yruošti toki ugdymo centrai,ruošiami specialistai,kad mūsų vaikams būtų lengviau integruotis visuomeneje..daugiau paramos tėvams!

Autistų grėsmingai daugėja, todėl manau, kad VISOS bendrojo lavinimo mokyklos turi būti pasiruošusios integracijai, o ne pavienės. Specialusis pedagogas, logopedas, psichologas, padėjėjas per pamokas turi būti visose mokyklose NORMA, o ne išskirtiniai papildomi etatai. Dar manau, kad reikia mažinti klases, nes pirmokėliams mokytis perpildytose klasėse ir taip sunku. Turėtų visose mokyklose būti įrengti poilsio kambariai, kur autistai galėtų pasislėpti nuo visų ir pailsėti. Dar pastebėjau, kad kartais mokytojai į "spec. mokinius " žiūri pro pirštus, lyg jie negalėtų daryti pažangos, nesistengia jų mokyti, atseit tie mokiniai ir taip nieko neišmoks. Tai tokį požiūrį reikia bandyti keisti, nes autistai tikrai pajėgūs mokytis. Jie gali turėti bendravimo problemų - mokytojai turėtų nuteikti ir kitus mokinius, kad žiūrėtų atlaidžiau ir nepradėtų iš autisto dėl jo keistenybių tyčiotis. Ačiū ir linkiu sėkmės. Tikiuosi, kad pavyks ką nors pakeisti.

kadangi ypatingu , kaip mes mamos vadiname (autistukus) vaikučiu vis daugėja, manau reikėtu daugiau ištaigu, kurios butu labiau pritaikytos, autoturizmu sergantiems vaikams, ta ka mes gauname Vaiku raidos centre, tai tarsi teorinis , parodinis variantas, deja darželyje toli gražu, nei priemonių, nei pakankamai specialistu. Trūksta informacijos tiek is savo terapeuto, kuris sako, kad jis su autizmu nesusidures ir tik raidos centras gali padėti, tiek is spec. darzelio administracijos su tevais, daug maž atvedi, palieki, pasimi, niekas nepasako, nei ka ten tas vaikas veikia, nei ka tevams daryti, specialistu, kai ateinu pasimmti vaiko is darzelio jau nebuna, na matomai tiesiog reikia lysti i akis ir paciai visko reikalauti. Zmogus tik džiaugiesi, kad tavo vaikas priziuretas ir bijai ka paprieštarauti, nes tuomet visi tuoj nepatenkinti, atrodo, kad tik nepradedu keršyti per vaika. As atsiprasau, už klaidas, bet kaip jaučiuosi taip viska ir parasiau, labai tikiuosi, kad pageres situacija, bet ir patiems reikia stengtis.

Pirmiausia turi būti tam paruoštas mokytojas, kuris suprastų tokius vaikus. Taip pat mokytojo padėjėjas. Mano patirtis - tai susivienijusių visų pradinių klasių mokytojų rėkimas ant manęs, kad nemoku išauklėti savo vaiko, vėliau klasės mokytojos tėvų kurstymas prieš mane ir siūlymas vaiką atiduoti į internatą, kad aš pati pailsėčiau. :(

Siulyciau aukletojas ,mokytojas ir net gydytojus supazindinti ir apmokyti, kaip bendrauti,lavinti ir priimti ypatinga vaikuti,neisskirti jo is kitu...isaiskint ,kad tai ne liga,kad jis toks pats vaikutis kaip ir kiti,tik pasauli mato ir jaucia placiau,nei mums priimta ...uzklasiniu mokykleliu,bureliu,butent tokiems vaikuciams,nes paciai ne karta buvo atsakyta,kad vaikutis negali lankyti muzikos pamokeliu ar sokio pamoku del turimu elgesio ir raidos problemu..nors mano ypatingasis dievina muzika ir sokius....

Iš savo pozicijos kalbėdama, turiu pastebėti, kad didesnis poreikis yra ne spec. įstaigų, o nuorodų, gairių, metodikos, bendros informacijos, kaip lavinti ir mokyti vaikus turinčius lengvos formos autizmą: šiuo metu vienintelė metodika - lengvinti bendrojo lavinimo programą, tačiau esu 1000% procentų įsitikinusi, kad tai nėra teisingas pasirinkimas, nes pagrindinė problema, ne tame, kad vaikas nesugeba įsisavinti medžiagos, tiesiog jam reikalingas kitoks tos medžiagos pateikimas: labiau grafinis, vaizdinis, ne per šnekamąją kalbą, o per paveiksliukus. Turėtų būti sukurta tam tikras trumpas "naudotojo vadovas" kaip elgtis mokytojams (taip pat būtų labai vertingas ir tokių vaikų tėveliams), kurie dirba su tokiais vaikais. Aš pati prieš pradedant sūnui lankyti mokyklą daug kalbėjausi su mokytoja, pasakojau, kas ir kaip, dabar, jau antri metai dirbdama kartu, ir pati mokytoja ėmė jausti kur ir kiek gali paspausti, kada gali reikalauti, nes tiesiog yra tinginiukas ar ožiukas apsėdęs, o kada vaikas tikrai pavargęs ir naujos informacijos nebepriims. Mano svajonė, kuri spėju nebus įgyvendinta, nebent pati to imsiuos, tai vaikam, kurie informaciją priima individualiai, pradinių klasių vadovėliai, kad jie išmoktų skaityti. Bent jau maniškiui tai yra dabar pagrindinis tikslas.

Manau valstybiniuose bendro ugdymo darželiuose labai svarbus pats pedagogo požiūris į darbą su tokiais vaikučiais. Mūsų atveju - tai tik formalus darbas kaip ir su visais kitais vaikais, nededant jokiu papildomų pastangų, netgi nenoras papildomai gauti žinių. Manau nelabai supranta, kad švietimo ir ugdymo įstaigos pedagogai PRIVALO mokėti dirbti ir taikyti integravimo ir inkliuzo metodus.

Bendro lavinimo mokyklose neskiria daug demesio vaikams su problema ,mokitojai nesidomi vaiko poreikiais ,nenori taikyti alternativiu mokimo budu ugdant vaika.

Na mums neteko susidurt su jokia integracija, vaikas lanke bendrojo lavinimo darzeli, is kurio grupes vaiku tevai labai stengesi ji ismesti. Dziaugiuosi, kad dabar lanko spec. mokykla, kurioje ne jis vienas turintis spec. poreikiu, kur niekas nesitycioja, neizeidineja ir kreivai neziuri.

Mano nuomone pirmiausi reikia mokyklu vadovus,mokytojus supazindinti su tokiais vaikais,ismokinti juos dirbti su jais.Mes i bendro lavinimo mokykla patekom tik su svietimo skyriaus pagalba,nes kiek pati ejau i mokyklas ir paklausdavau ar yra mokykloje kokie specelistai,nes musu sunus yra autistas man atsakydavo mes 'durniu 'nemokinam,kreipkites i spec istaiga.

Manau kad ypatingi vaikai turetu buti grupese kartu su visais, o ne atskirti specialiosiose grupese, kad turetu is ko pasimokinti tam tikru dalyku.

manau reikalingas tarpinis variantas tarp b.l. ir spec. mokyklu, kur galetu mokytis nezymu intelektini atsilikima turintys, bet 25 vaiku klasese nesusikaupiantys vaikai, turetu buti lengviau gaunami mokytoju padejejai, ypac mokyklose, bet ne pro sali ir darzeliuose

Ugdymui reikia mikso - individualaus mokymo ir bendros veiklos su neurotipiniais vaikais. Taip pat reiktų skatinti, reklamuoti savanoriavimą.

Sau ir zmonems sprendziantiems siuos klausimus linkiu, kad butu suteikta galimybe ypatingiems vaikams integruotis i svietimo istaigas atsizvelgiant pagal ju individualuma ir suburiant kompetetingu ir norinciu dirbti ugdytoju komanda, butinai vaikui priskiriant asmenini padejeja (pagal poreiki) ir spresti pavezejimo klausimus. Dar siulau skatinti kuo glaudesnius tevu ir ugdymo istaigos darbuotoju santykius, bendradarbiavima, kad tevai turetu galimybe ramia sazine isleisti vaika i ugdymo istaiga, patys galetu bendrauti su vaiku po darbo ir savaitgaliais, zodziu, turetu galimybe visa seima normaliai gyventi.

Vaikystės autizmas - tai BENDRAVIMO sutrikimas. Tik eidamas į bendrojo lavinimo įstaigą jis gali mokytis būtent adekvataus bendravimo, išmokti mokytis, laikytis taisyklių ir pan. Spec.įstaigoje mokomi tik akademiniai dalykai. O gyvybiškai svarbūs gyvenimiški įgūdžiai ten nėra formuojami, nes kaip ir nėra sąlygų - ten nėra sveikų vaikų, iš kurių galima imti pavyzdį. Sveikiesiems vaikams taip pat naudinga, kai jų būryje yra vaikai su spec.poreikiais. Jie išmoksta tolerancijos, išmoksta padėti kitam, padėti mokytojai, išmoksta net mokytis esant tam tikriems trikdžiams, t.y. auga ir tobulėja tikromis gyveniškomis aplinkybėmis. Taip skatinamas kitų vaikų gerumas, atjauta, krikščionišosios vertybės..

Auklėtojos turėtų gauti mokymus, kaip elgtis su tokiais vaikais, nes jų tik daugės. Autistiški vaikam labiausiai reikia mokytis socialinio bndravimo, manau, teigiamas pavyzdys iš kitų vaikų butų geriausias mokymasis. Šaunu, kad darželio psichologai bei socialiniai darbuotojai būtų komandos dalis. Uždaryti į specializuotą įstaigą paprasta, integruoti sunku. Kita blogybė, kad pas mus visuomenėje dar yra gaji normalumo paieška. Vaikai, lankantys specializuotas įstaigas, yra stigmaizuojami. Vėliau jiems neleidžiama stoti į gimazijas,aukštąsias mokyklas Kita labai skausi tema- patyčios. Daugiausia šaipomasi iš autistiškų bruožų turinčių vaikų. Australijos statistika rodo, kad daugiau devyniasdešimties procentų autistiškų žmonių yra patyrę patyčių dėl savo elgesio. Tai veinintelis argumentas, kuris atrgaso nuo bendro lavinimo mokyklos

Didžiausias prašymas, nors kartą per pusmetį, susitikti mamoms su specialistais apklabėti, yra daug dalykų kurių mes nežinome, apėmus nevilčiai atrodo, kad nieko nedarome.

Integracija butu nuostabus dalykas, tik beda del specialistu kvalifikaciju. Labai daug pedagogu tiesiog nenori, nesugeba ir nezino kaip reiketu dirbti su tokiais vaikais.

turetu buti kuo geresne integracija i mokyklas. daugiau specialistu samdoma ir t.t.

Valstybė turėtų skirti daugiau dėmesio ypatingų vaikų integravimui. Reikalingi išsamūs tyrimai ,kodėl šių vaikų daugėja, vaikams, kuriems reikalinga ABA terapija, ši paslauga turi būti apmokama.

esu už vaikų integraciją, tačiau šiuo metu darželiai ir mokyklos nėra tam pasiruošę - pedagogams trūksta žinių, rankų ir noro. dėl autizmo sutrikimo specifikos tokiems vaikučiams reikėtų asmeninio asistento ir gerokai daugiau individualaus darbo, pagal specialiai jam paruoštą programą, kuri būti nuolat peržiūrima ir koreguojama kompetentingo specialisto. Taip pat reikėtų glaudesnio specialistų-pedagogų-tėvų bendradarbiavimo, nes dabar dažnai tėvų išsakytos mintys lieka nuošalyje, o kartais ir išvis neišklausomos.

Kiekviename bendrojo lavinimo darzelyje turetu buti atskira spec.grupe, o ne vienas darzelis su spec.grupemis.Gal tada vaikams lengviau butu pereiti Ibendrojo lavinimo mmokykla.Ikimokyklinio ugdymo aukletojos turetu buti ruosiamos labiau apie spec.poreikiu vaiku ugdyma, gal mazesne dalis bandytu atsikratyti tokiu vaiku is bendrojo lavinimo darzelio, nes siuo metu aukletojos yra labai nemotyvuotos.

Sunkesniu atveju (kaip yra mūsų) vaikui reikalinga spec. įstaiga, kur jis galėtų išmokti ne tik skaičiuoti, rašyti, rūšiuoti, bet ir savarankiškumui ugdyti, išmokti integruotis į visuomenę, atrasti sau tinkama užsiėmimą, darbą.

Norėtusi,kad ben vienas specialistas ateitų su juo padirbėt.žinoma išmanantis.mūsų krašte tokio nėra.

Mano manymu ypatingiems vaikams negalima buti tarp tokiu paciu kaip jie,nes tada ju elgesys jiems atrodis normalus ir nebutu i ka ligiuotis.Viena beda yra su bendrojo lavinimo darzeliais ir manau mokyklom,per daug vaiku vienoje grupeje.Juos slegia ir vargina didelis kolektyvas.Sia vasara kai grupeje suririnkdavo iki 10-11 vaiku aukletojos stebejosi kiek vaikas pazenges,daug kalbantis,zaidziantis su vaikais ir dalyvaujantis visose veklose.Zinoma ,bent pradziai jiems reikalingas lydintis asmuo tiek darzelyje tiek mokykloje.

Tiesiog reikia daugiau tolerancijos, net tik iš mokinių, bet ir iš mokytojų, mums kitais metais 5 klasė, ir tikrai ne visi mokytojai, kurie mokys mano vaiką yra tolerantiški ir atsižvelgia į vaiko poreikius ir galimybes. Ir tokios pagalbos kaip spec pedagogas.

reikėtų mokyklos, kurioje klasėje būtų tik 5-10 mokinių, tame sk. kokie 2-3 su spec. poreikiais (utopija :-( )

Norėčiau, kad mokytojai ir darbuotojai daugiau žinotų apie sutrikimą ir padėtų vaikui ne tik mokytis, bet ir bendrauti, o svarbiausia, kad mokykloje vaikas būtų saugus.

noretusi kad ateityje galetumem lankyt mokykla kurioje mokytojai butu supratingi mokytojai, suprantantis kaip bendraut su ypatingu vaiku, zinotu kaip pateikt uzduotis, kaip pakreipt destoma dalyka kad net ir ypatingasis vaikas gerai jaustusi, ir galetu ugdytis su visais.

Visgi reikėtų atskiros spec vidurinės mokyklos šiems vaikams.