ANKETA TIEMS, KAS APSILANKĖ “REMOTE VILNIUS” SPEKTAKLYJE

Buvo nuostabu, kai visa banda jaustėsi spektakio dalyviais, nes vyko veiksmas (pvz., katedros aikštėj), kuomet yra veiksmas, kuomet girdi komentarus, kurie išties nėra sakomi tavo kaimyno, veikia labai netikėtai ir stebina. Tais momentais aš tikiu, jog esu spektaklio dalis ir jog viskas kas vyksta, vyksta ne veltui.Gal reikėtų vengti postringavimų, filosifijų apie tai, kaip vanduo atsiskiria ir vėl susilieja, kas pasikartoja kelis kartus spektaklio metu.

Norėtųsi daugiau interaktyvių veiklų, nepatogesnių situacijų, kurių iššūkiai atvertų naujus suvokimo kampus.

Kurti toliau. Galvoti, kaip tai galima auginti, tobulinti ir keisti. Tiesiog neužmesti. Viską jie gerai daro. Gal galėtų būti labiau surišta su pačiu miestu ir konkrečiais objektais su konkrečiais gal istoriniais ar grožiniais pasakojimais ir naratyvais.

labai patiko "sound trackas"

patiko patiko patiko. norėčiau, kad pabaigoje būtų tikras pakilimas su SpaceX raketa, bet suprantu, kad biudžetas neleistų.

puiki mintis daryti tokias ekskursijas, bet norėtusi kad būtų jos pozityvios. (ne apie mirtį, vėžį ir ligas)

Norėtųsi daugiau kontakto su pašaliniais žmonėmis, kurie nedalyvauja spektaklyje. Įdomiausios vietos buvo, kai reikėdavo į juos žiūrėti arba tiesiog pačiam kažką daryti, bet kad taip atkreiptum kitų dėmesį. Norėtųsi daugiau nurodinėjimų, ką daryti. Manau, kad taip žmonės laisviau gali jaustis ir pavyktų perlipti per savo baimes

Good Luck!

Norėčiau padėkoti už jį puikų darbą, už jų fantaziją ir kūrybingumą. Ačiū.

Norėjosi įdomesnio ir gilesnio teksto. Man šis projektas neatrodo išbaigtas, labiau užkabintas ir nueita į formą, ne turinį.