ANKETA TIEMS, KAS APSILANKĖ “REMOTE VILNIUS” SPEKTAKLYJE

Pasirodo - aš labai gerai pažįstu Vilnių! Negalvojau niekada taip. Ką dar naujo sužinojau apie save: man patinka eiti priekyje, neiti minios pabaigoje, viduryje; man nepatinka žodžiai banda, o visai tenkina gauja, ar bent butaforinis jausmas, kad esi išskirtinis. Nežinau ar tai nauja, ką sužinojau,bet tą tikrai pajutau būnant šiame projekte. Tiesa, aš pasirodo labai gerbiu dviratininkus, nes nėjau jiems skirtais kelaisi, ką darė "banda" ir ką daro didžioji dalis vilniečių.

n

Nieko naujo.

Man sunku būti gaujoje.

Žmogus visada galvoji, kad esi kažkuo išsiskiriantis iš kitų, nesi toks kaip visi, bet spektaklis parodė, kad tinkama įtaiga visus individus suvienodina ir padaro robotus, darančius tai, ką liepia kiti, o ne tai, ką tu pats norėtum daryti.

šis patyrimas dar bus apmąstomas ateitį ir įvairūs momentai dar iškyla, todėl negaliu dabar reziumuoti

Darbinėje aplinkoje esu plepys, o kai reikia išeiti ir darbo - tylenis. Kartais galvoju, ar galėčiau būti introvertas ir ekstravertas viename.. Supratau, jog jeigu reikia, tai galiu padaryti tikrai nemažai dalykų (ir jokių pasiteisinimų, kurie yra mano kasdienybės dalis). Patvirtinau sau, kad esu labiau meniška asmenybė, svajoklis, kūrėjas, nei tai, kas esu pagal profesiją. Nors visai norėčiau save laikyti pakankamai universaliu jaunuoliu. Esu stipri asmenybė, tikrai galiu pastovėti už save, nesigėdyti dalykų, kurie iškrenta iš konteksto.

kad man smagu šokti katedros aikštėj

Kad esu viena iš miliojonų "lašelių", tai kaip priminimas kaip viskas laikina.

Fdfdtf