ANKETA TIEMS, KAS APSILANKĖ “REMOTE VILNIUS” SPEKTAKLYJE

Patiko lankytis Vilniaus erdvėse ir klausyti balso užuomenų apie žmogaus egzistancijos ar gyvenimo etapo pabaigą, pvz. ligoninė, kapinės, sudegęs namas

Antakalnio kapines! Naujus skersgatvius! Pamačiau, kad Vilniuje galiu ištirpti, kad čia gali būti ramu, tylu, jauku. Iki to visada mylėjau Vilnių, bet mačiau jį kaip triukšmingą ir visus matantį miestą, kur negali pasislėpti ar likti nepastebėtas.

Lyg ir nieko labai naujo.

Pirmą kartą buvau Sapiegų parke ir mačiau Vilnių nuo teatro stogo.

Niekada nebuvau Kariu ligonineje

Nebuvau buvusi tose Antakalnio vietose pro kurias ėjome.

Vilnius - pasakiškai talpus, nors nėra nei Niujorkas, nei Maskva.

Kad nelabai ką ir sužinojau :)

Dar kartą įsitikinau, koks jis paslaptingas ir nuostabus. Ypač patiko vaizdas nuo teatro stogo. Tai nepakartojama!

m. nieko