ANKETA TIEMS, KAS APSILANKĖ “REMOTE VILNIUS” SPEKTAKLYJE
5. Kokie momentai įstrigo kaip labai pataikantys į jūsų vidinę būseną?
įtaigūs buvo kapinėse, ligoninėje, prie katedros, teatre, bet nežinau, ar tai mano vidinė būsena; galbūt ji keičiasi
Beveik visos kelionės metu, jaučiau, kad viskas, kas yra sakoma per tas ausines, nupasakoja tai, apie ką esu mąsčiusi kažkada, kažkokiu metu, galbūt po kažkokio didesnio išgyvenimo. Tačiau vienokiu ar kitokiu laiko momentu, visi susimąstome apie tai, kad buvo pasakojama į ausines.
Upelio stebėjimas nuo tilto ir mintis, kad kiekvienas mažas lašelis tik sekundės dalį yra atskirai, o po to tobulai susilieja į vientisą vandens srovę. Tuo tarpu žmogus niekada negalės taip tobulai ir visiškai susilieti, susitapatinti su kažkuo.
Kadangi nebuvo aisku ko tiketis ir atejome pakilios nuotaikos, tai tokiu momentu nebuvo.
Upės purslų/visumos metafora.
Dieną prieš buvau laidotuvėse, netikėtai mirė man svarbus žmogus. Todėl momentai prie kapinių, ligoninėje ir prie sudegusio namo buvo ypatingai taiklūs ir net gi, kai kada, skaudūs.
Spektaklis Katedros aikštėje
Labiausiai nustebino ligoninės teritorija. Ta nenušienauta aukštoka vėjyje linguojanti žolė ligoninės terorijoje sukelia gyvenimo prasmės pajutimo jausmą.
Labai smagu buvo vaziuojant troleibusu, smagi muzika, norejosi, kad visas troleibusas galetu jausti ta musu dalyviu busena
antkapio pasirinkimas - kokio norėtumėte jūs? ar gyvensite ilgiau nei jis/ji? veidrodis - vampyrai jame neatsispindi. Pabaiga - išnyksite visi kaip dūmas