ANKETA TIEMS, KAS APSILANKĖ “REMOTE VILNIUS” SPEKTAKLYJE
5. Kokie momentai įstrigo kaip labai pataikantys į jūsų vidinę būseną?
Teniso kortai ir mintys apie mūsų veiksmus, sportą, veiklas, kuriois užsiimame dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Labai taiklu, kadangi šioje vietoje mačiau save, supratau šias mintis ir jaučiausi, lyg kalbėtų vidinis balsas.
n
Kažkodėl sukrėtė keliavimas ligoninės koridoriumi.Supratau, kad viduje turiu ligoninės baimę.
Iš kapinių buvau atvesta į vykstantį gyvenimą ir priversta susimąstyti, ar aš valdau savo gyvenimą? Ar gyvenimą valdo kažkieno balsas? O gal gauja, kurioje einu? Kur prasideda realybė ir baigiasi spektaklis?
Dažnai susimastau apie tai, kaip bus kai manes nebus, todėl spektaklio pradžia man buvo ypatingai įdomi.
100m bėgimas :) sėdėjimas ant laiptų Katedros aikšyėje ir stebėjimas žmonių. kapinių anktapių paieška ir mąstymas apie tai koks būtų mano kapas
Teniso kartas. Katedros aikštė. Plojimas. Ėjimas atbulomis. Vidurinio piršto rodymas vienai iš grupių. Vakarinis Vilnius ant stogo.
Šokiai katedros aikštėje
Kadangi buvau geros nuotaikos, tai patiko troleibusas ir katedra ir žmonių reakcija. Jaučiausi darydama spektaklį kitiems o ne stebėdama jį. :)
Vidinė kova ar būti, elgtis ir mąstyti kaip balsai ir elgesys gaujos skatina, ir neprarasti savo individualumo.