ANKETA TIEMS, KAS APSILANKĖ “REMOTE VILNIUS” SPEKTAKLYJE

tai matyt tas veidrodis ir ypač kai mane beveik paskutinę pakvietė eiti į ligoninę, tikrai nejauku ir kapinės labiausiai sukrėtė

Katedros aikštė - kokia ji graži ir kaip žmonės abėjingai per / pro ją eina. Sudegęs namas - kaip keičiasi žmonių gyvenimai ir nelabai kas lieka apart sienų. Taškai, kurie palietė ypatingai ne dėl to, kad tai neįprastos vietos, bet dėl to - kad buvo proga pasižiūrėti į jas ilgėliau, pamatyti kitaip.

n

Kapinės, ligoninė, apleistas namas, teatro stogas.

Įdomiausia akimirka visų maždaug dviejų valandų metu – toji, kai pirmą kartą supranti, jog tau ir gaujai duodami nurodymai skiriasi. Vadinasi, malonus, bet keistas balsas ausinėse šiek tiek melavo – sakė, jei ko neišgirsi, tiesiog sek paskui gaują. Gauja išeina, o tu lieki žiūrėti, kaip gatvės veidrodyje vis mažėja žmonių...

Man ypač patiko spektaklio veiksmas kapinėse ir ligoninės teritorijoje. Aplinka labai sustiprino balso sakomo teksto prasmę. Buvo baugoka...

mojavimas nuvažiuojančiam troleibusui ir jame likusiems keliaviams - labai juokinga, nes prisiminiau vaikystę ,kai panašiai darydavau niekieno neprašoma.

Labiausiai - sudegęs namas. Ypatingai ta vieta, kai Aistė pasako apie "vaikai žaidė kieme". Vaikų tematika yra visada skaudi, kraupi ir nemaloni. Dar, kai pasakojau apie pačią ekskursiją savo kolegoms, patiko beržai, augantys virš namo - laikinumas, trapumas, skausmas ir kiti jausmai susimalė į vieną vietą. Vieta, kai reikėjo prisėsti teniso korte ir daryti bangą - kartais pagalvoju, jog gaila, kad nemokame pasidžiaugti vieni kitų laimėjimais ir įvairiais kitais pasiekimais. Laimę reikia kurti, o ne jos laukti. Tas pats jausmas mane aplankė sėdint Katedros aikštėje. Šypsojausi, kai reikėjo ploti. Norėjau vos ne atsistoti ir riktelti plojant "Še, imkite mane kaip pavyzdį ir darykite tai kiekvienam sutiktajam." Kiek mes tuo metu sukūrėm pridėtinės vertės žmonėms - visi buvo laimingi, nors ir sukiojo prie smilkinio pirštą.

kapinės, nes pamačiau jas iš kito taško, ir ligoninė, nes visai neseniai ten gulėjo mano tėtis.

Patiko kapinės, sudegęs namas, veidrodis prieš ligoninę, upės lašeliai, o kitur buvo tiesiog smagu.