Anketa pedagogams

.

Rinktis žaidimus su bendru tikslu (be konkurencijos) Padėti spręsti konfliktus, bet nevadovauti vietoj vaikų. Aptarti po žaidimo, kas pavyko kartu

Rekomenduoju būti lankčioms ir taikyti vysus galimus didaktinius žaidimus ugdymo procese,nes nuk vaikas lengvai mokosi ir socralizuolasi per žaidimus.

Skirti kuo didesnį dėmesį vaikų didaktiniams žaidimams; įtraukiant visą grupę.

Kuo dažniau ir patiems dalyvauti vaikų žaidimuose, padedant jiems nustatyti žaidimų taisykles.

Kuo dažniau juos naudoti ugdymo veiklose.

Manau, kad dirba kompetentingi mokytojai ir jiems nereikia rekomendacijų.

Pedagogams rekomenduojama parinkti žaidimus, kurie skatina darbą grupėse ir bendro tikslo siekimą. Svarbu aiškiai paaiškinti taisykles ir paskirstyti vaidmenis, kad kiekvienas vaikas būtų įtrauktas. Reikėtų skatinti vaikus bendrauti, išklausyti vienas kitą ir spręsti konfliktus taikiai. Taip pat naudinga po žaidimo aptarti veiklą ir reflektuoti, kas pavyko, o ką būtų galima pagerinti.

Daugiau skatinti vaikus per judrius žaidimus.

Atkreipti dėmesį į vaikų turimą patirtį, jų gebėjimus.

-

Venkite situacijų, kur vieni „laimi“, o kiti „pralaimi“. Geriau naudokite žaidimus, kuriuose visa grupė siekia bendro rezultato.

Svarbiausia yra sukurti tokią situaciją, kurioje vaikas suprastų, jog draugas yra ne konkurentas, o būtinas sąjungininkas bendram tikslui pasiekti. Mokytojas čia turi būti įžvalgus stebėtojas – leisti vaikams patiems klysti, tartis ir pajusti tą tikrą bendro rezultato džiaugsmą.

Pedagogams rekomenduočiau taikyti didaktiniai žaidimų pagal amžių,dažniau organizuoti pirkinius žaidimus grupės veiklas,skatinti tarpusavio susitarimą,skatinti pagalba vieni kitiems.

Skirti daugiau užsiėmimų.

.

Siekiant, kad didaktiniai žaidimai netaptų tiesiog pramoga, o realiai ugdytų bendradarbiavimą.

Nuo individualaus prie bendro tikslo ​Vaikams, ypač ikimokykliniame amžiuje, natūralu orientuotis į savo poreikius. Pedagogas turėtų palaipsniui keisti žaidimo struktūrą: ​Pereinamieji žaidimai: Pradėkite nuo žaidimų porose, kur priklausomybė nuo kito yra minimali, ir judėkite link didelių grupių užduočių. ​Resursų valdymas: Duokite grupei tik vieną rinkinį priemonių (pvz., vieną žirklių porą ar vieną klijų tūbelę). Tai privers vaikus natūraliai komunikuoti: „Prašau, paskolink“, „Ar galiu dabar aš?“. ​2. Pedagogo kaip „fasilitatoriaus“, o ne teisėjo vaidmuo ​Svarbu ne nurodinėti, ką daryti, o padėti vaikams patiems rasti sprendimus. ​Uždavinėkite atvirus klausimus: Užuot sakę „Jonai, duok kaladėlę Marijai“, klauskite: „Kaip manote, ko mums trūksta, kad bokštas būtų aukštesnis?“. ​Stebėkite procesą, o ne rezultatą: Pagirkite vaikus už tai, kaip jie tarėsi („Pastebėjau, kaip gražiai paklausėte vienas kito nuomonės“), o ne tik už tai, kad jie pastatė pilį. ​3. Emocinio intelekto integravimas ​Bendradarbiavimas neatsiejamas nuo gebėjimo atpažinti kito emocijas. ​Vaidmenų keitimas: Jei žaidime yra lyderio ir vykdytojo rolės, būtinai jas keiskite. Tai moko empatijos – vaikas supranta, kaip jaučiasi tas, kuris turi klausyti, ir tas, kuris turi vadovauti. ​Konfliktų sprendimo modeliavimas: Jei žaidimo metu kyla ginčas, stabdykite procesą ir kartu su grupe trumpai aptarkite: „Ką galime padaryti, kad žaidimas tęstųsi ir visi būtų patenkinti?“. ​4. Refleksija – būtina žaidimo dalis ​Žaidimas be aptarimo praranda dalį savo edukacinės vertės. Po kiekvienos veiklos skirkite 5 minutes „Rato pokalbiui“. ​Klausimų pavyzdžiai: ​„Kas šiandien buvo sunkiausia dirbant kartu?“ ​„Kaip tavo draugas tau padėjo?“ ​„Ką kitą kartą darytume kitaip?“

Rinktis bendradarbiavimu grįstus žaidimus, paskirstyti vaidmenis, skatinti visų įsitraukimą, aptarti rezultatus po žaidimo ir padėti spręsti konfliktus.

.

Labiau atsižvelgti į vaikų individualius poreikius.

Kuo dažniau taikyti didaktinių žaidimų metodą, nes tai įdomus, o kartu ir smagus mokymosi būdas, kuris apjungia žaidimą ir žinias.

Nesirinkti konkurencinių žaidimų, žaidimų metu vaikai turi siekti bendro tikslo, taip pat vaikai turi būti aiškiai supažindinti su žaidimų taisyklėmis.

Dendradarbiauti

Taikyti

Per didaktinius žaidimus vaikas įgyja socialinę, emocinę, pažinimo, komunikavimo, kūrybiškumo ir savitvardos kompetencijas. Šie žaidimai padeda geriau valdyti emocijas, suvokti savo jausmus ir poreikius, laikytis taisyklių, laukti savo eilės, tartis, dalintis, priimti kitus ir bendradarbiauti bendrose veiklose. Per kūrybines, menines, kalbines, judriąsias ir pažintines veiklas vaikas mokosi veikti kartu su kitais ir sėkmingiau įsitraukia į grupinę veiklą.Todėl visiems pedagogams rekomenduoju taikyti didaktinius žaidimus kaip ugdumo priemonę.

Keisti ir atsirinkti

Skatinti vaikus daugiau žaisti dviese ar trise. Skatinti vaikų motyvaciją kurti pažinimo procesuose, kūrybinėje veikloje.

Manau, kad pedagogams, norintiems ugdyti vaikų bendradarbiavimo gebėjimus per didaktinius žaidimus, svarbiausia yra kurti saugią ir draugišką aplinką, kur vaikai jaustųsi laisvai ir būtų skatinami bendrauti. Reikėtų rinktis tokius žaidimus, kuriuose svarbus bendras tikslas, o ne laimėjimas vienam.

Daug bendradarbiauti

Rekomenduočiau pedagogams sistemingai organizuoti porines ir grupines didaktines veiklas, nes nors pradžioje dažnai pasireiškia tokie sunkumai kaip ginčai dėl priemonių, nesutarimai, nenoras laukti savo eilės ar ribotas gebėjimas išklausyti kitą, ilgainiui šie sunkumai mažėja. Reguliariai taikant didaktinius žaidimus, vaikai įgyja daugiau socialinės patirties, tampa ramesni, labiau linkę tartis ir lengviau priima bendras veiklos taisykles.

rekomenduočiau dažniau taikyti judriuosius ir veiksminius didaktinius žaidimus, kuriuose bendradarbiavimas vyksta per judesį ir konkretų veiksmą. Jei vaikai yra nedrąsūs ar sunkiau įsitraukia, labiau tiktų poriniai, stalo, poravimo ar „padėk draugui“ tipo žaidimai, kurie suteikia daugiau saugumo. Konfliktinėse situacijose naudinga rinktis žaidimus su aiškiomis taisyklėmis ir vaidmenų pasiskirstymu, nes jie padeda vaikams lengviau suprasti ribas ir susitarimus. Taip pat labai svarbu ne tik vertinti galutinį rezultatą, bet ir pastebėti bei pastiprinti patį bendradarbiavimo procesą – kai vaikai pasidalina, susitaria, padeda vieni kitiems ar kartu išsprendžia užduotį.

Rekomenduočiau pedagogams atsižvelgti į 3–4 metų vaikų amžiaus ypatumus ir parinkti trumpus, aiškius, vaikams suprantamus didaktinius žaidimus, kurie turėtų aiškias taisykles ir bendrą tikslą. Aktyvesniems vaikams labiau tinka judrieji ir veiksminiai žaidimai, o nedrąsiems ar sunkiau įsitraukiantiems – poriniai, stalo ar poravimo žaidimai. Jei vaikams sunku laikytis susitarimų ar kyla konfliktų, naudinga taikyti žaidimus su aiškiomis taisyklėmis ir vaidmenų pasiskirstymu. Svarbu ne tik siekti rezultato, bet ir pastebėti patį bendradarbiavimo procesą – kai vaikai dalinasi, tariasi, padeda vieni kitiems ir kartu sprendžia užduotis.

Daugiau žaidimų porose, o gal net gi tikslingai sudarant grupes.

Rekomenduočiau daugiau žaidimų grupelėse.

Rekomenduočiau pedagogams pirmiausia atsižvelgti į 3–4 metų vaikų amžiaus ypatumus, nes šiame amžiuje vaikai dar tik mokosi laukti savo eilės, dalintis, tartis ir suprasti kito poreikius. Dėl to labai svarbu parinkti trumpus, aiškius, vaikams suprantamus didaktinius žaidimus, kurie turėtų aiškią struktūrą ir bendrą tikslą. Jei vaikai yra aktyvesni ar impulsyvesni, rekomenduočiau dažniau taikyti judriuosius ir veiksminius didaktinius žaidimus, kuriuose bendradarbiavimas vyksta per judesį ir konkretų veiksmą. Jei vaikai yra nedrąsūs ar sunkiau įsitraukia, labiau tiktų poriniai, stalo, poravimo ar „padėk draugui“ tipo žaidimai, kurie suteikia daugiau saugumo. Konfliktinėse situacijose naudinga rinktis žaidimus su aiškiomis taisyklėmis ir vaidmenų pasiskirstymu, nes jie padeda vaikams lengviau suprasti ribas ir susitarimus. Taip pat labai svarbu ne tik vertinti galutinį rezultatą, bet ir pastebėti bei pastiprinti patį bendradarbiavimo procesą – kai vaikai pasidalina, susitaria, padeda vieni kitiems ar kartu išsprendžia užduotį. Manau, kad didaktiniai žaidimai turi būti parenkami lanksčiai, atsižvelgiant į vaikų individualius poreikius, emocinę būseną ir grupės dinamiką.

Rinktis žaidimus bendru tikslu, aiškiai paskirstyti vaidmenis

Pedagogams rekomenduočiau dažniau taikyti didaktinius žaidimus. Net jei pradžioje kyla sunkumų . Tokių kaip vaikų ne noras dalintis, ne sugebėjimų susitarti, impulsyvumas. Žaidimų taikimu šiuos sunkumus sumažina. Vaikai mokinasi per pasikartojančias patirtis tarpusavį .

Geriausiai bendradarbiavimą skatina žaidimai, kuriuose negali laimėti vienas. Jei laimi visi arba nelaimi niekas – vaikai pradeda veikti kaip komanda.

Pedagogams rekomenduočiau parinkti vaikų amžių ir gebėjimus atitinkančius didaktinius žaidimus, kurie skatintų vaikus veikti kartu, tartis, dalintis priemonėmis ir siekti bendro tikslo. Taip pat svarbu sudaryti vaikams saugią, palaikančią ir bendradarbiavimą skatinančią aplinką, kurioje kiekvienas vaikas galėtų aktyviai įsitraukti. Rekomenduotina dažniau taikyti porinius ir grupinius žaidimus, aptarti su vaikais žaidimo taisykles, skatinti pagirti vieni kitus ir po veiklos trumpai aptarti, kaip sekėsi bendradarbiauti. Pedagogo vaidmuo turėtų būti stebėti, padrąsinti, padėti spręsti nesutarimus ir rodyti bendradarbiavimo pavyzdį.

Pedagogams rekomenduočiau parinkti vaikų amžių ir gebėjimus atitinkančius didaktinius žaidimus, kurie skatintų vaikus veikti kartu, tartis, dalintis priemonėmis ir siekti bendro tikslo. Taip pat svarbu sudaryti vaikams saugią, palaikančią ir bendradarbiavimą skatinančią aplinką, kurioje kiekvienas vaikas galėtų aktyviai įsitraukti. Rekomenduotina dažniau taikyti porinius ir grupinius žaidimus, aptarti su vaikais žaidimo taisykles, skatinti pagirti vieni kitus ir po veiklos trumpai aptarti, kaip sekėsi bendradarbiauti. Pedagogo vaidmuo turėtų būti stebėti, padrąsinti, padėti spręsti nesutarimus ir rodyti bendradarbiavimo pavyzdį.

Naudotis Kimochi programa

Komandos sukūrimas.

Negaliu atsakyti

Rinktis didaktinius žaidimus su aiškiu bendru tikslu, aktyviai modeliuoti bendradarbiavimą (rodyti, kaip tartis, dalintis, padėti). Skatinti vaikų komunikaciją, skirti paprastus vaidmenis ir po žaidimo trumpai aptarti, kaip sekėsi veikti kartu.

Rekomenduoju dažniau taikyti grupinius vaikųbžaidimus.

Pedagogams rekomenduojama taikyti komandinius žaidimus, aiškiai nusakyti taisykles ir tikslus, skatinti vaikų bendravimą, vaidmenų pasiskirstymą bei refleksiją po veiklos.

.

Nera

Rinktis žaidimus, kuriuose vaikai laimi arba pralaimi kartu. Skatinti refleksijas po žaidimo. Alcentuoti pati procesas, o ne rezultatą.

Pedagogams, siekiantiems ugdyti vaikų bendradarbiavimo gebėjimus taikant didaktinius žaidimus, svarbu suprasti, kad didžiausią reikšmę turi ne pats žaidimas, o tai, kaip jis yra organizuojamas ir kaip vaikai įtraukiami į bendrą veiklą.

Manau pedagogams, siekiantiems ugdyti vaikų bendradarbiavimo gebėjimus taikant didaktinius žaidimus, svarbiausia yra ne pats žaidimas, o tai, kaip jis yra organizuojamas ir kaip pedagogas vadovauja visam procesui. Manau, kad labai svarbu rinktis tokius žaidimus, kuriuose vaikai siekia bendro tikslo, o ne varžosi tarpusavyje, nes tada jie mokosi tartis, dalintis ir padėti vieni kitiems. Taip pat svarbu tikslingai sudaryti vaikų grupes, kad jose būtų skirtingų gebėjimų vaikai, kurie galėtų vieni kitiems padėti. Pedagogas turėtų skatinti vaikus prieš žaidimą pasitarti, kaip jie dirbs kartu, ir pasiskirstyti vaidmenimis, nes tai padeda išvengti konfliktų žaidimo metu. Manau, kad labai svarbu neskubėti spręsti vaikų nesutarimų, o leisti jiems patiems rasti sprendimus, užduodant tinkamus klausimus. Po žaidimo būtina aptarti, kaip vaikams sekėsi bendradarbiauti, kas buvo lengva ir kas sunku, nes refleksija padeda geriau suvokti bendradarbiavimo svarbą. Taip pat svarbu girti ne tik rezultatą, bet ir patį bendradarbiavimo procesą, nes tai skatina vaikus vertinti darbą kartu. Visi šie dalykai, mano manymu, padeda vaikams išmokti veikti komandoje ir ugdo jų bendradarbiavimo gebėjimus.

Pedagogams, siekiantiems ugdyti vaikų bendradarbiavimo gebėjimus per didaktinius žaidimus, svarbu ne tik pats žaidimas, bet ir tai, kaip jis organizuojamas, reflektuojamas ir integruojamas į ugdymo procesą. Maišykite skirtingų gebėjimų vaikus. Mokykite bendravimo įgūdžių. Įtraukite refleksiją po žaidimo. Mokykite bendravimo įgūdžių.

Laikytis sutartų taisyklių

Rinktis kooperacinius, o ne konkurencinius žaidimus. Dirbti mažose grupėse. Formuluoti aiškų bendrą tikslą. Stebėti ir švelniai įsikišti kai reikia. Reflektuoti po žaidimo

Duoti žaisti vaikams didaktinius stalo žaidimus

Pedagogams rekomenduojama ugdyti vaikų bendradarbiavimą per tikslinius didaktinius žaidimus,

Nuosekliai taikyti didaktinius žaidimus

Rekomenduočiau pedagogams rinktis vaikų amžių atitinkančius didaktinius žaidimus, aiškiai pristatyti taisykles, skatinti vaikus tartis tarpusavyje, dalintis priemonėmis ir bendradarbiauti siekiant bendro rezultato. Taip pat svarbu stebėti vaikų tarpusavio santykius, laiku padėti spręsti konfliktus ir nuosekliai stiprinti bendravimo bei bendradarbiavimo įgūdžius kasdienėje veikloje.

Siekti įvairovės, kiekybės. Skatinti kolektyvinį bendravimą .

Lavinti gebėjima mokytis zaismingai

Nebijoti įtraukti juos į įvairias veiklas, nes tai taikyti nėra sunku bet padeda vaikams pažinti vieni kitus, aplinka

Daugiau naudoti didaktinių žaidimų.

kuo daugiau pažintinės veiklos

Kuo daugiau žaidimų, organizuoti viktorinų.

Kurti žaidimus su bendru tikslu, organizuoti mažose grupelėse, taikyti aiškias taisykles, motyvuoti

Žaidimai su aiškiomis taisyklėmis. Pagal amžių- ne per ilgi. Jeigu kompleksiniai žaidimai- aiškios užduotys ką, kur, kaip padaryti. Ir žinoma, vaikai turi patirti žaidimo sėkmę.

Didaktiniai žaidimai turėtų būti žaidžiami kiekvieną dieną, pritaikant juos dienos ar savaitės kontekstui.

Sukurti žaidimo sąlygas ne per sunkias, kad vaikai savarankiškai galėtų atrasti siekiamą rezukratą ir patirtų sėkmę.

1. Aiškiai apibrėžkite tikslą Žaidimas turėtų būti ne tik smagus, bet ir orientuotas į konkretų gebėjimą: dalijimąsi, klausymąsi, sprendimų priėmimą ar konfliktų sprendimą. 2. Rinktis bendradarbiavimą skatinančius žaidimus Naudoti užduotis, kuriose vaikai negali pasiekti tikslo individualiai – tik veikdami kartu (pvz., bendros dėlionės, komandiniai galvosūkiai, vaidmenų žaidimai). 3. Formuoti mažas grupes 3–5 vaikų grupės yra optimalios – kiekvienas turi galimybę įsitraukti, išsakyti nuomonę ir būti išgirstas.

Dalyvauti su vaikais.

Rinkti lengvai suprantamus žaidimus, atitinkančius vaiku amžių

Stenktis vaikus suskirstyti į komandas, kad jų būtų mažesnis kiekis, ir mokyti tapti komanda, stengtis vienas dėl kito.

Pažinti vaiko pomėgius, gebėjimus ir galimybes.

Dažniau taikyti edukacinius, su interaktyviais žaislais žaidimus.

Reikia atkreipti dėmesį ne tik į žaidimo turinį, bet ir į organizavimo būdus, mokytojo vaidmenį bei vaikų tarpusavio sąveiką. Pvz.: mokytojas turi parinkti žaidimus su bendru tikslu; organizuoti darbą mažose grupėse; aiškiai pristatyti taisykles ir vaidmenis; mokyti bendravimo per žaidimą; prisiminti, kad refleksija būtina po žaidimo; kurti saugią emocinę aplinką; nuo paprastų bendrų žaidimų, palaipsniui pereiti prie sudėtingesnių užduočių.

Dažniau su vaikais žaisti didaktinius žaidimus.